Europa svarsto, kam patikėti tiesiogines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje, skelbia „Politico“. Europos pareigūnai vis aiškiau mato, kad jiems gali prireikti žmogaus, galinčio Kremliaus vadovui atstovauti viso regiono interesams.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas antradienį teigė, kad V. Putinas Europos Sąjungos nelaiko autoritetu. Pasak jo, Rusijos lyderis nenori kalbėtis nei su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, nei su ES vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas, o ryšį nutraukė ir su kitais Europos lyderiais, tarp jų – Emmanueliu Macronu.
Reikėtų vieno įgalioto atstovo
P. Pavelas mano, kad ES turėtų paskirti vieną asmenį arba jų grupę, įgaliotą kalbėti Europos vardu. Jo teigimu, tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO atstovai – svarbiausia, kad Europos šalys jiems suteiktų teisę derėtis.
Diskusijas paskatino ir Donaldo Trumpo pozicija. Jis palaiko tiesioginius ryšius su Rusija bei bendrauja su V. Putinu aplenkdamas Europos valstybes. Todėl Briuselyje ir už jo ribų vėl svarstoma, ar Europa neturėtų pati palaikyti tiesioginio kontakto su Kremliumi, kad apsaugotų savo interesus ir padėtų Ukrainai išvengti jai nepalankaus susitarimo.
Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto garbės narys Deividas Lidingtonas teigia, kad ryšio kanalas su V. Putinu, nepaisant galimų sunkumų, galėtų būti naudingas. Jis nesitiki greitų reikšmingų rezultatų, tačiau mano, kad verta turėti kontaktą, kurį būtų galima išnaudoti atsiradus tinkamai progai.
Kas galėtų atstovauti Europai?
Diplomatai ir pareigūnai kol kas nesutaria, kas būtų tinkamiausias kandidatas. U. von der Leyen jau yra tiesiogiai derėjusi su D. Trumpu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs ryšius su Kremliumi. Tarp galimų atstovų minima ir K. Kallas, galinti kalbėti bendrų Europos interesų vardu.
Vis dėlto vienas ES šalies diplomatas pabrėžė, kad Briuselis turi pripažinti: galimas susitarimas tarp V. Putino ir D. Trumpo nebus rengiamas pagal Europos Sąjungos protokolą. Jo teigimu, Europa negali į derybas atvykti su dviem ar trimis žmonėmis, kurių kiekvienas kalbėtų ES vardu.
Šaltinis taip pat nurodė, kad sprendimą turėtų lemti didžiausia praktinė nauda, o ne asmeninės varžybos dėl įtakos ar individualios ambicijos.
Vis daugiau dėmesio – Suomijos prezidentui
Vis dažniau minimas Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas. Jo kandidatūrą stiprina du argumentai: tikėtina, kad iš visų ES lyderių jis palaiko geriausius santykius su D. Trumpu, be to, Suomija turi ilgą santykių su Rusija ir dialogo su ja istoriją. Šias valstybes skiria 1 300 kilometrų siena, o praeityje jos yra kariavusios.
Diplomatas teigė, kad A. Stubbas svarbus dėl Suomijos patirties ir žinių apie Rusiją. Pasak jo, suomiai geriau nei daugelis kitų gali suprasti, ko reikia, kad tokioje situacijoje būtų užtikrintas saugumas.
Kitas ES diplomatas A. Stubbą pavadino vieninteliu žmogumi, kuris iki šiol pats pasiūlėsi parodyti aukšto lygio politinę lyderystę ir galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį A. Stubbas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Steve’u Witkoffu lankėsi Norvegijoje. Ten vyko derybos prieš JAV pasiuntinio vizitą į Rusiją.
