Dronas, gabenantis sprogmenis, į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Šengeno erdvės ir perskrido dalį šalies. Jis galėjo sprogti virš miesto, o incidentas – baigtis civilių žūtimi. Apie atsakomybę, spragas oro gynyboje ir kariuomenės sprendimus TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras teigė, kad situacija buvo nestandartinė, nes objektas atskrido ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado, o iš Šengeno oro erdvės. Be to, trukdė rūkas ir nebuvo aiškaus vizualinio kontakto. Radaro duomenys rodė, kad iš Šengeno erdvės juda objektas, nors tokioje zonoje kasdien fiksuojama įvairių civilinių ir didelių orlaivių.
Grėsmė esą buvo įvertinta tuomet, kai žmonės pradėjo skambinti ir pranešti girdintys drono skleidžiamą garsą. Tada Lietuvos kariuomenė, Krizių valdymo centras ir kitos institucijos sujungė turimus duomenis bei aktyvavo pajėgas objektui neutralizuoti. Apie pavojų visuomenė buvo informuota maždaug po valandos nuo drono skrydžio pradžios.
Sprendimą gali tekti priimti ir be vizualinio kontakto
Po incidento Lietuva konsultuojasi su NATO vadaviete, ar įmanoma ne visais atvejais reikalauti vizualiai patvirtinti objektą prieš priimant sprendimą jį neutralizuoti. Vis dėlto, pasak ministro, tai kelia riziką, nes taikos metu radaruose matoma daugybė orlaivių. Neturint aiškaus vaizdo, gali būti pataikyta į civilinį objektą ir kilti civilių aukų pavojus.
Kaunas priminė, kad panaši situacija jau buvo kilusi anksčiau: civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje ir nepalaikė ryšio su dispečeriais. Tąkart kariuomenė paskutinę akimirką nepriėmė sprendimo naikinti orlaivį, nes juo skrido parašiutininkai.
Premjerui kreipusis į NATO dėl galimybės nežinomą orlaivį numušti neturint vizualinio kontakto, konsultacijos vyksta ir su Lenkija. Kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą priima karys. Šio incidento metu naikintuvų pilotai turėjo leidimą objektą sunaikinti, tačiau jis nebuvo matomas vizualiai. Todėl kariai priėmė sprendimą, kurį, įvertinę aplinkybes, laikė tinkamu.
Ministras pabrėžė, kad kiekvienas karys, prieš paleisdamas raketą į tiksliai nematomą objektą, turi įvertinti galimas pasekmes. Pasak jo, su NATO bus ieškoma aiškesnių veiksmų tokioms situacijoms.
Lenkija atlieka savo tyrimą
Kaunas sakė bendravęs su Lenkijos gynybos ministru ir apsikeitęs radarų duomenimis. Lenkija analizuoja incidentą bei atlieka tyrimą. Ministras taip pat atmetė teiginius, esą dronas buvo paleistas iš Lietuvos, ir tai pavadino visiška nesąmone. Jo teigimu, Lietuvos institucijos turi aiškius radarų duomenis.
Oro gynybai žadami spartesni pirkimai
Kalbėdamas apie krašto apsaugai skiriamas lėšas, ministras teigė, kad Seime teikia įstatymo pataisas, kurios leistų reikšmingai sutrumpinti pirkimų procedūras. Kai kuriais atvejais tai galėtų sutaupyti iki trijų mėnesių.
Krašto apsaugos ministerija galutinius mokėjimus įprastai planuodavo ketvirtąjį metų ketvirtį, tačiau šiemet, esant pakankamam finansavimui, nurodyta sąskaitas apmokėti tolygiai visus metus. Kaunas tikino, kad biudžetas suplanuotas maksimaliai ir šiemet bus įgyvendintas maksimaliai.
Ministras taip pat pranešė, kad Lietuva gavo TPS-77 tipo radarus. Kariuomenė juos integruoja, o naujoji įranga turėtų pagerinti oro erdvės stebėjimą. Radarai buvo užsakyti 2022 metais, o jų teko laukti ketverius metus. Dabar užsakoma įranga Lietuvą pasieks po vienų–trejų metų.
Krašto apsaugos ministerija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria oro gynybos sprendimams: vykdomi pirkimai, mažinama biurokratija, o lėšos nukreipiamos į oro gynybos stiprinimą. Tikimasi, kad po kelerių metų arba net jau kitąmet Lietuva turės gerokai daugiau galimybių aptikti ir, jei reikės, numušti dronus.
