Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen perspėjo, kad Ukrainos žlugimas galėtų sudaryti Rusijai sąlygas veržtis į kitas Europos valstybes, praneša „Clash Report“.
Pasak jos, leidus Ukrainai pralaimėti, būtų atvertos durys Rusijos išpuoliams kitose Europos dalyse. M. Frederiksen teigė, kad Ukraina turi išlikti Europos gynybos linija: jei ši „domino“ figūra nukristų, galėtų prasidėti tolesni puolimai.
Danijos premjerė taip pat pabrėžė, kad Rusija neieško taikos su Europa, todėl šalys turi toliau stiprinti savo ginkluotę.
Ukrainoje išseko „Patriot“ perėmimo raketų atsargos
Ukraina panaudojo visas JAV pagamintoms oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtas perėmimo raketas ir dėl to tapo pažeidžiamesnė Rusijos balistinių raketų smūgiams, ketvirtadienį CNN sakė su padėtimi susipažinęs šaltinis.
Ši krizė išryškėjo tuo metu, kai vis labiau aštrėja viešas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio konfliktas. Pastarosiomis dienomis Baltieji rūmai sudarė daug kritikos sulaukusį susitarimą dėl rusiško dyzelino importo ir vis aktyviau spaudė Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai.
V. Zelenskis teigė dėl D. Trumpo susitarimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasijutęs išduotas. Vėliau jis paskelbė, kad Ukraina ir toliau smogs Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Ukrainos prezidentas jau kelis mėnesius ne kartą perspėjo, kad šaliai baigiasi „Patriot“ raketų atsargos. Šios raketos yra vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas.
Jų atsargas riboja ne tik didelė kaina, bet ir tai, kad daugelyje pasaulio šalių nemaža dalis turėtų raketų jau panaudota. Be to, valstybės, vykstant karui Irane, siekia sustiprinti savo oro gynybą.
CNN šaltinio teigimu, dėl perėmimo raketų trūkumo per paskutinę ataką beveik visos paleistos balistinės raketos nebuvo numuštos.
Naktį į trečiadienį Rusijos balistinės raketos smogė trims elektrinėms Kyjive ir energetikos infrastruktūrai Charkive. Tą dieną Kyjive žuvo keturi žmonės, dar 25 buvo sužeisti.
Rugpjūčio viduryje CNN buvo pirmoji žiniasklaidos priemonė, kuriai leista iš arti apžiūrėti Ukrainoje dislokuotą „Patriot“ sistemą. Tuo metu Ukrainos pareigūnai atskleidė, kad perėmimo raketų atsargos šalyje buvo beveik visiškai išeikvotos.
Tuomet V. Zelenskis CNN sakė, kad didžiąją savo dienų dalį praleidžia „milijonus“ kartų skambindamas sąjungininkams ir bandydamas susitarti dėl papildomų „Patriot“ raketų. Prezidento teigimu, Ukraina turėjo vos dešimtadalį jai skubiai reikalingo kiekio.
Po mėnesio Ukrainos vadovas kalbėjo optimistiškiau ir pareiškė, kad šalis gaus Jungtinių Valstijų licenciją gaminti „Patriot“ raketas. Tačiau D. Trumpas taip ir neatsakė, ar tam pritaria, o licencija nebuvo suteikta.
Pastarosiomis dienomis V. Zelenskio ir D. Trumpo nesutarimai dar labiau paaštrėjo. Vašingtonas reikalauja, kad Kyjivas nutrauktų smūgius Rusijos degalų infrastruktūrai, nors Maskva tuo pat metu intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos objektus.
Interviu laikraščiui „Financial Times“ V. Zelenskis pareiškė galintis sutikti sustabdyti smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai tik tuo atveju, jei Ukraina gautų bent daugiau „Patriot“ perėmimo raketų. Jis taip pat teigė, kad po prašymo suteikti daugiau oro gynybos priemonių amerikiečių atsakas buvo „Starlink“ ryšio susilpninimas.
Artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas vis dažniau sieja Rusijos ir Ukrainos karą su pasaulinių dyzelino kainų augimu. Vis dėlto didesnę įtaką degalų kainų šuoliui turėjo karas Irane.
Anksčiau šią savaitę D. Trumpo administracija įspėjo Ukrainą ir jos Europos sąjungininkes, kad JAV gali sustabdyti amerikietiškų ginklų pardavimą Europos valstybėms ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, jei Kyjivas nenutrauks tolimojo nuotolio smūgių Rusijos energetikos objektams. CNN apie tai pranešė remdamasi dviem Europos pareigūnais.
Valstybės departamento ir Pentagono perspėjimai savaitgalį buvo perduoti Ukrainos bei Europos pareigūnams. Tarp jų buvo ir JAV kariuomenės pranešimai, tiesiogiai išsiųsti Ukrainos vadams.
Vėliau D. Trumpas patikino, kad Jungtinės Valstijos nenutraukė dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina.
Jeigu JAV administracija nuspręstų sustabdyti ginklų pardavimą Europos šalims pagal Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) mechanizmą, tai galėtų kelti grėsmę būsimam „Patriot“ perėmimo raketų tiekimui.
