Prancūzija sekmadienį mėgino suskaičiuoti per naktį kilusių smurtinių protestų padarinius. Per neramumus buvo sulaikyta apie 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė, o dešimtys parduotuvių tapo plėšikavimo taikiniais.
Protestai dėl didelės infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų vyko Paryžiuje bei kituose miestuose, tarp jų Marselyje, Bordo, Nicoje ir Strasbūre. Juose dalyvavo kaukėti jaunuoliai, dalis jų niokojo ir apiplėšė parduotuves.
Šie neramumai dar labiau padidino spaudimą prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kurio kadencija artėja prie pabaigos, o po pusmečio laukia rinkimai. Įtampą jau buvo didinę kelias savaites vykę moksleivių protestai, per kuriuos taip pat pasitaikė smurto.
Paryžiuje po susirėmimų liko sudegusių barikadų, sukrautų iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų, liekanos. Kai kur buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos, gatvėse gulėjo sudegusių automobilių kėbulai.
Sostinės vicemerė Lamia El Aaraje (Lamija Aradžė) sakė, kad miestas patyrė, jos vertinimu, dar neregėtą smurto mastą.
Per gaisrą sunaikinta XIX amžiaus rotušė
Limože per gaisrą buvo prarasta XIX amžiaus rotušė. Vietos prefektas Maurice’as Barate (Morisas Baratė), kalbėdamas televizijai LCI, padegimą pavadino tyčiniu ir jį priskyrė „laukinei ordai“. Gaisrą ugniagesiams pavyko suvaldyti tik sekmadienio rytą.
E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) dėl smurto apkaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), aktyviai palaikęs demonstracijas, šeštadienio vakarą ragino protestuotojus neplėšikauti. Jis teigė, kad tokie veiksmai nesuderinami su protestų organizatorių metodais.
L. El Aaraje savo ruožtu pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ elgiasi tarsi piromanas, apsimetantis ugniagesiu.
Į įvykius įsitraukė ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas), kuris neramumų priežastimi nurodė imigraciją.
Paryžiuje sulaikyta daugiau kaip 500 žmonių
Paryžiuje šeštadienį išsigandę turistai su lagaminais bėgo gatvėmis, kuriose susidūrė protestuotojai ir ašarines dujas naudoję pareigūnai. Prokuratūra pranešė, kad sostinėje areštinėse laikoma daugiau kaip 500 žmonių.
Sulaikymai tęsėsi visą naktį ir iki sekmadienio ryto. Dauguma sulaikytųjų buvo įtariami vogtų daiktų supirkimu, susivienijimu smurtiniams veiksmams bei vandalizmu.
Lyone pareigūnai pranešė apie 160 sulaikytų žmonių.
Vidaus reikalų ministras L. Nunezas informavo, kad per protestus nukentėjo maždaug 500 policininkų, ugniagesių ir medikų. Jis pabrėžė, kad šis skaičius dar nėra galutinis.
Smurto protrūkiai kilo per visoje šalyje vykusias demonstracijas dėl pragyvenimo išlaidų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jose dalyvavo 550 tūkst. žmonių, o profesinė sąjunga CGT skelbė apie 800 tūkst. dalyvių.
Protestuotojams mėtant įvairius daiktus ir leidžiant fejerverkus, policija naudojo ašarines dujas bei vandens patrankas. Pietiniame Sent Etjeno mieste 17-mečiui paaugliui riaušių malšinimo granata nutraukė dešinę ranką.
Analitikas pabrėžė, kad dauguma pirminių demonstracijų dėl aukštų naftos kainų ir prastėjančios mokyklų būklės buvo taikios. Jo teigimu, smurtą paskatino ultrakairiųjų pakraštys, o parduotuvėse plėšikavo oportunistinės gaujos iš skurdžių priemiesčių. Jis taip pat nurodė, kad ši padėtis gali būti naudinga Marine Le Pen.
Per demonstracijas ir po jų jaunuolių gaujos vaikštinėjo miestų gatvėmis, susirėmė su policija, kėlė gaisrus ir puolė uždarytas parduotuves, bandydamos įsilaužti bei ištuštinti lentynas.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus protestavęs prieš E. Macrono vyriausybės planus didinti degalų mokesčius, šeštadienį buvo paragintas surengti „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.
Pagrindinė protestuotojų nepasitenkinimo priežastis buvo pragyvenimo išlaidų augimas. Jį iš dalies paspartino karas Artimuosiuose Rytuose, prisidėjęs prie infliacijos šuolio Europoje ir kituose regionuose.
