Vilniaus Antakalnio kapinės tapo paskutine poilsio vieta daugeliui žmonių, kūrusių, gynusių ir garsinusių Lietuvą. Čia palaidoti žymūs aktoriai, muzikantai, rašytojai, politikai ir visuomenės veikėjai. Artėjant Vėlinėms, verta prisiminti jų gyvenimo istorijas ir pažvelgti, kaip šiandien atrodo Lietuvos legendų kapai.
Antakalnio kapinėse išėjusių garsių šalies žmonių atminimą liudija ne tik antkapiai, bet ir su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.
Menininkų kalnelyje – iškilūs Lietuvos kūrėjai
Šiose kapinėse įrengta atskira atminimo vieta, dažnai vadinama menininkų kalneliu. Joje palaidoti Lietuvos kultūrai nusipelnę aktoriai, muzikantai ir rašytojai.
Tarp jų – aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Ant jo kapo esančio antkapio matoma kėdė, ant kurios padėta kaukė. Vienas žinomiausių šalies humoristų mirė 2013-ųjų balandžio 18 d. Vilniuje. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavęs aktorius ilgą laiką dirbo TV3 televizijoje ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.
Netrukus nuo V. Šapranausko palaidotas teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Jis mirė 2018 m. lapkričio 6 d. Staigi mirtis aktorių ištiko vakare. Šeima jį skubiai vežė į ligoninę, tačiau medikams išgelbėti garsaus vyro nepavyko.
A. Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje. 1975-aisiais jis baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos, dabar vadinamos Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aktorių laidą. Tais pačiais metais aktorius pradėjo dirbti sostinės Jaunimo teatre ir jo trupėje liko iki pat mirties.
Kiek toliau ilsisi operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. Jis gimė 1935 m., o mirė 2018 m. V. Noreika dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, o už savo veiklą buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų.
Operos solistas pasirodė daugelio pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, taip pat Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijivo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitur. Be to, V. Noreika surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų.
Netoliese palaidotas ir poetas, eseistas, vertėjas bei visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. Jis gimė 1936 m. Raseinių rajone, o 2013 m. mirė Vilniuje. Kūryboje daugiausia nagrinėjo senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimą su moderniu pasauliu. Per gyvenimą išleido dešimt poezijos rinkinių, o jo vardas suteiktas Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai.
Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė ir lietuvių muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas, režisierius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. 1951 m. gimęs kūrėjas po sunkios ligos mirė 2008 m. Vilniuje. Jis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 m. V. Kernagis įrašė pirmąją šio žanro plokštelę Lietuvoje, o per savo gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Savo kapą šiose kapinėse turi ir poetė, eilėraščių vaikams autorė Janina Degutytė. Rašytoja gimė 1928 m., o mirė 1990 m. Eilėraščius ji pradėjo kurti dar būdama dešimties metų. J. Degutytė baigė Vilniaus universitetą ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
