Aštuonios Lietuvos profesines sąjungas vienijančios organizacijos ragina politikus atsisakyti Seime svarstomų prezidento Gitano Nausėdos pataisų, kuriomis ekonominiams imigrantams būtų nustatomas ribotas darbo laikotarpis, o jam pasibaigus jie per pusmetį turėtų išvykti iš Lietuvos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LSPK) ketvirtadienį pranešė, kad tokia sistema galėtų sustiprinti darbuotojų priklausomybę nuo darbdavių ir apsunkinti užsieniečių galimybes ginti savo teises.
LSPK teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad teisė dirbti ir gyventi Lietuvoje gali būti dar labiau susieta su konkrečia įmone. Tokiu atveju darbuotojui būtų sudėtinga pakeisti darbą net tada, kai jam nemokamas atlyginimas, sudaromos netinkamos sąlygos ar nustatomi kiti pažeidimai.
LSPK pirmininkė Dalia Jakutavičė pabrėžė, kad, Lietuvai susiduriant su darbuotojų trūkumu, pirmiausia reikėtų aiškintis, kodėl žmonių nepavyksta pritraukti ir išlaikyti. Jos vertinimu, problema gali būti ne darbuotojų stygius, o siūlomos darbo sąlygos, todėl verslas turėtų konkuruoti atlyginimais, darbo kokybe ir produktyvumu, o ne darbuotojų priklausomybe nuo darbdavio.
Kaip skelbė BNS, G. Nausėda siūlo įteisinti naują terminuotų darbo leidimų užsieniečiams modelį. Jis leistų greičiau nagrinėti imigrantų prašymus, tačiau pasibaigus dvejų metų darbo leidimui užsieniečiai privalėtų bent pusmečiui išvykti iš Lietuvos. Liepos viduryje Seimas po svarstymo tokiems prezidento siūlymams pritarė.
Profesinių sąjungų organizacijos ragina Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą dar kartą įvertinti šį projektą. Jos siūlo daugiau dėmesio skirti sprendimams, kurie padėtų įmonėms rasti darbuotojų ir didintų darbo pasiūlą Lietuvos piliečiams.
D. Jakutavičės teigimu, Lietuvoje neturėtų būti kuriamos dvi darbo rinkos: viena, kurioje žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, ir kita, kurioje ši teisė būtų ribojama.
Prezidentūra aiškina, kad šalies vadovo siūlymais siekiama geriau valdyti migraciją ir spręsti darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemą. Anot G. Nausėdos, tokia tvarka taip pat galėtų padėti išvengti šeimų susijungimo ir dar spartesnio imigrantų skaičiaus augimo.
Skelbta, kad terminuoti leidimai pirmiausia būtų skirti užsieniečiams, neketinantiems Lietuvoje gyventi nuolat ar pasilikti ilgesniam laikui. Tarp galimų pavyzdžių minimi tolimųjų reisų vairuotojai ir statybininkai, į Lietuvą atvykstantys dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus.
Pagal siūlomą modelį jų atvykimo ir prašymų nagrinėjimo procedūros būtų spartesnės, kad verslas galėtų greičiau įdarbinti žmones, kai neranda darbuotojų Lietuvoje. Tačiau po dvejų metų darbo užsieniečiai turėtų bent pusmečiui išvykti iš šalies.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių tokie gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau yra sakęs, kad parlamentas šiuo klausimu ieškos kompromiso, kuris padėtų spręsti ir darbo jėgos trūkumo, ir migrantų integracijos problemas.
