Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį Seime susitiko su opozicine liberalų frakcija. Susitikime aptartas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir gynybai skirtų lėšų panaudojimas.
Sprendimų dar nėra, tačiau pasiūlymų netrūksta
M. Sinkevičius pripažino, kad politinė dauguma svarsto įvairius mokestinius pakeitimus. Vis dėlto, anot jo, vykstančios diskusijos dar nereiškia, kad jau priimtas sprendimas teikti konkrečius siūlymus parlamentui.
Premjeras aiškino, kad politinei daugumai, prisiimančiai atsakomybę už valstybės politiką, įprasta pirmiausia aptarti galimus sprendimus viduje, o visuomenei ir Seimui juos pristatyti tik pasiekus susitarimą.
Tarp svarstomų temų jis įvardijo akcizus alkoholiui ir tabakui, azartinių lošimų apmokestinimą, įskaitant galimybę atsisakyti loterijų dalies, taip pat energetikos sektoriaus viršpelnio apmokestinimą. Šis klausimas galėtų būti nagrinėjamas plačiau, neapsiribojant vien naftos produktais.
Taip pat kalbama apie galimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios savivaldybėms, peržiūrą. Premjeras pabrėžė, kad šie klausimai kol kas tėra diskusijų objektas, todėl jų negalima laikyti galutine politine pozicija.
M. Sinkevičius teigė, kad prieš priimant sprendimus būtina įvertinti galimų priemonių ekonominį poveikį. Tokią analizę, jo teigimu, atlieka Finansų ministerija. Premjeras taip pat neatmetė, kad iki galutinio sprendimo kai kurios iniciatyvos gali būti oficialiai suformuluotos.
Liberalai klausia apie gynybos lėšas ir augančią skolą
Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė norinti išgirsti premjero vertinimą dėl biudžeto projekto.
Ji pabrėžė, kad jai ypač svarbus gynybos finansavimo klausimas ir tai, kodėl skirtos lėšos ne visada paverčiamos realiais gynybiniais pajėgumais. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, taip pat bus kalbama apie planus mažinti deficitą ir valdyti didėjančią valstybės skolą.
2027 metų biudžetas Seime bus svarstomas du kartus
Antradienį finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pateikė 2027 metų valstybės biudžeto projektą.
Seimo posėdžių salėje projektas bus svarstomas du kartus. Jį taip pat nagrinės parlamento komitetai, o pagrindiniu laikomas Biudžeto ir finansų komitetas. Beveik visi Seimo komitetai savo pasiūlymus turi pateikti iki lapkričio 10 dienos.
Pirmasis biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1 dieną.
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) fondo bei kitas Europos Sąjungos lėšas, sieks 22,2 mlrd. eurų. Tai būtų 1,089 mlrd. eurų, arba 5,2 proc., daugiau nei patvirtintame šių metų projekte.
Planuojamos išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir bus 362,9 mln. eurų, arba 1,3 proc., didesnės.
Pagal projektą kitų metų biudžeto deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys nustatytus limitus. Valstybės skola sudarys 48,2 proc. BVP.
Mastrichto kriterijai euro zonos šalims numato, kad biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Gynybai kitąmet planuojama skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Bendras finansavimas šiai sričiai didėtų 34,8 mln. eurų.
Šeimų paketo priemonėms projekte numatyta 150 mln. eurų.
