Vyriausybė nepritarė konservatorės Daivos Ulbinaitės siūlomoms pataisoms, kuriomis būtų siekiama riboti jaunesnių nei 16 metų asmenų galimybes naudotis socialiniais tinklais. Kultūros ministerija mano, kad tokio projekto Seimui svarstyti nereikėtų, nes panašūs ribojimai šiuo metu nagrinėjami Europos Sąjungoje.
Ministerijos vertinimu, Skaitmeninių paslaugų aktas ir Lietuvos teisės aktai jau įpareigoja platformas užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo, saugos bei saugumo lygį. Šios taisyklės taip pat numato priežiūros ir sankcijų mechanizmus, todėl siūlomos pataisos iš esmės nenustatytų naujo reguliavimo.
Vyriausybės patvirtintoje išvadoje pabrėžiama, kad papildomos nacionalinės priemonės turėtų būti aiškiai atskirtos nuo jau galiojančių Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų ir šiuo metu svarstomo ES vaikų akto pasiūlymo. Taip esą būtų išvengta teisės normų dubliavimo ir užtikrintas nuoseklus Europos Sąjungos bei nacionalinės teisės santykis.
Pagal D. Ulbinaitės projektą platformos turėtų užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų žmonės negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
ES vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama Bendrijos mastu suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus. Tai turėtų sumažinti skirtumus tarp atskirose Europos Sąjungos valstybėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Kultūros ministerija abejoja ir siūlomos 16 metų skaitmeninės pilnametystės ribos suderinamumu su galiojančiu Lietuvos bei ES reguliavimu. Išvadoje primenama, kad Lietuvoje vaikas nuo 14 metų tam tikrais atvejais gali savarankiškai sutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Be to, 16 metų riba nesutampa su Nepilnamečių apsaugos įstatyme įtvirtinta amžiaus klasifikacija – 7, 14 ir 18 metų ribomis.
Vyriausybė taip pat nurodo, kad projekte siūlomas amžiaus patvirtinimo mechanizmas nėra pakankamai pagrįstas techniniu požiūriu ir gali kelti grėsmių duomenų apsaugai.
Ministerijos vertinimu, vien amžiaus ribos nustatymas neišspręstų visų nepilnamečių saugumo problemų. Reikėtų atsižvelgti į žalingą turinį, patyčias, pavojingus kontaktus, perteklinį duomenų tvarkymą, platformų dizainą, turinio moderavimą ir kitas rizikas.
Kadangi šios sritys jau reglamentuojamos ir toliau plėtojamos Europos Sąjungos teisėje, papildomos nacionalinės taisyklės, ministerijos nuomone, galėtų dubliuoti galiojantį reguliavimą, jį suskaidyti ir būti nesuderinamos su ES teise.
Kaip skelbė BNS, D. Ulbinaitės projektui po pateikimo Seimas pritarė pavasarį. Seimo pirmininkas Juozas Olekas tuomet teigė pakeitimus vertinantis skeptiškai, tačiau neatmetė galimybės, kad tam tikros formos ribojimai galėtų būti įtvirtinti.
Europos Komisija pasiūlymų dėl pristatyto ES vaikų akto laukia iki gruodžio. Šis teisės aktas dar nėra priimtas ir neįsigaliojęs.
