Lietuvoje svarstoma įteisinti naują trijų kalendorinių dienų apmokamų atostogų rūšį žmonėms, patyrusiems nėštumo netektį. Tokia galimybe galėtų pasinaudoti ne tik moterys, bet ir jų sutuoktiniai ar partneriai. Už šį laiką būtų mokama speciali „Sodros“ išmoka.
Pagal siūlomą projektą atostogos būtų suteikiamos, kai nėštumas nutrūksta nuo 11-os iki 21-os savaitės imtinai. Darbuotojas dėl jų turėtų kreiptis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nėštumo netekties ir darbdaviui pateikti gydytojo išduotą pažymą.
Vis dėlto ši iniciatyva sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos – abejojama, ar trijų dienų garantija iš tiesų padėtų visoms nėštumo netektį patyrusioms šeimoms.
Išmoka būtų skiriama ir partneriams
Šiuo metu Darbo kodekse nėra atskiros atostogų rūšies, skirtos nėštumo netekties atvejui. Moteriai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas arba suteikiamos kitos atostogos.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad moters sutuoktiniui ar partneriui dabar nėra nustatytų specialių garantijų neatvykti į darbą ar gauti atskirą išmoką. Kasmetinės ir nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui ir darbdaviui susitarus, todėl darbdavys ne visada privalo patenkinti tokį prašymą.
Priėmus pakeitimus, atsirastų savarankiška atostogų rūšis. Už tris kalendorines dienas būtų mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, apskaičiuota už šį laikotarpį.
Nedarbingumas prieinamas ir dabar
„Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius teigia, kad po nėštumo nutraukimo operacijos nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki dviejų kalendorinių dienų.
Jeigu kyla komplikacijų arba nėštumas nutraukiamas dėl medicininių indikacijų, nedarbingumo laikotarpis gali būti ilgesnis – jo trukmę lemia moters sveikatos būklė. Po savaiminio persileidimo gydytojas taip pat gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jei moteris negali dirbti.
Už pirmąsias dvi su darbuotojo grafiku sutampančias nedarbingumo dienas darbdavys moka 62,06–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Nuo trečiosios dienos, jei įvykdomos nustatytos sąlygos, „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tais atvejais, kai dėl sveikatos moteriai reikia ilgesnio fizinio ar psichologinio atsistatymo, laikinasis nedarbingumas gali trukti ilgiau nei siūlomos trys dienos.
Ministerija taip pat kelia privatumo klausimą. Norėdama pasinaudoti naujomis atostogomis, darbuotoja turėtų darbdaviui atskleisti nėštumo netekties faktą. Dalis žmonių gali to nenorėti, ypač jei darbovietėje apie nėštumą apskritai nebuvo pranešta.
Po netekties į darbą grįžti gali būti per anksti
Krizinio nėštumo centro projektų vadovė Simona Nevierienė pasakoja, kad po persileidimo moterys į centrą dažniausiai kreipiasi dėl sudėtingų emocinių išgyvenimų.
Jos teigimu, kai kurioms suteikto nedarbingumo pakanka, tačiau kitoms atsigauti reikia daugiau laiko. Moterys esą neretai sako, kad išgyventi buvo labai sunku, o į darbą teko grįžti jau netrukus. Kita vertus, kai kurioms prasminga ir mėgstama veikla gali padėti išbūti šį laikotarpį.
S. Nevierienės nuomone, jei moteriai nedarbingumas nepriklausytų, bent trys laisvos dienos būtų reikalingos. Ji pabrėžia, kad nėštumo netektis yra emociškai sunkus gedėjimo laikotarpis, kuriam reikia laiko, kaip ir po kitos artimo žmogaus netekties.
Pasak pašnekovės, po vėlyvos nėštumo netekties atsikvėpti ir atsigauti reikia ir vyrams. Vis dėlto moterys dažniau kalba ne apie patį grįžimą į darbą, o apie tai, kad medicinos įstaigose joms nebuvo pasiūlyta emocinė pagalba ir nepaaiškinta, kur jos galėtų jos ieškoti.
Nėštumo netektį patyrusios moterys pagalbos gali kreiptis į Krizinį nėštumo centrą telefonu +370 603 57912 arba el. paštu [email protected]. Centre teikiamos individualios konsultacijos ir organizuojamos savitarpio paramos grupės.
Specialistai abejoja trijų dienų nauda
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis abejoja, ar siūlomos trys atostogų dienos taptų veiksminga pagalba nėštumo netektį patyrusioms šeimoms.
Gydytojas pabrėžia, kad kiekviena netektis yra skirtinga, todėl fizinio ir emocinio atsistatymo laikas gali smarkiai skirtis. Vieniems skausmas gali sumažėti greičiau, o kitus patirtas išgyvenimas gali lydėti visą gyvenimą.
Jo teigimu, esant medicininiam poreikiui nedarbingumas ir taip gali būti pratęstas, todėl atskiros trijų dienų garantijos nauda kelia klausimų. T. Biržietis taip pat mano, kad kelių dienų atostogos partneriui labiau primena populistinį sprendimą nei realią pagalbą, nors artimo žmogaus palaikymas tokiu metu yra labai svarbus.
Medikas kritikuoja ir siūlomą ribą – atostogos būtų suteikiamos tik nėštumui nutrūkus nuo 11-os iki 21-os savaitės. Jo vertinimu, toks pasirinkimas mediciniškai sunkiai paaiškinamas, nes stiprių išgyvenimų gali sukelti tiek anksčiau, tiek vėliau nutrūkęs nėštumas.
Kol Seimas nepakeitė teisės aktų, naujos trijų dienų atostogos ir speciali nėštumo netekties išmoka Lietuvoje negalioja.
