Lenkijoje paskelbta versija, kad Pasvalio rajone vakar sprogęs dronas galėjo būti paleistas iš Lietuvos. Esą jo Lenkijos kariai savo radarais neužfiksavo. Tačiau po šiandien vykusio vyriausybinio posėdžio kariuomenė ir premjeras Mindaugas Sinkevičius tikino, jog tai neatitinka tikrovės: Lietuvos kariai droną pastebėjo dar Lenkijos teritorijoje ir sekė jam įskrendant į Lietuvą.
Vėliau paaiškėjo, kad iš pradžių nebuvo aišku, koks objektas juda. Tik sulaukus gyventojų pranešimų tarnybos suprato, kad ore yra kovinis, mirtį galintis nešti bepilotis.
Ukrainiečių kovinis dronas vakar ryte sprogo atsitrenkęs į medžius. Sprogimo vietoje matyti nulaužtos jų viršūnės, žemėje likusi duobė ir į šalis pasklidusios apdegusios šakos. Įmonės „Naradava“ sodų teritorijoje pareigūnai dar šiandien ieško galėjusių likti nuolaužų.
Kariuomenės teigimu, objektas radaruose užfiksuotas 5 val. 47 min., dar Lenkijoje.
„Maždaug 30–40 km nuo sienos tos žymos judėjo mūsų kryptimi. Buvo pasikonsultuota su Lenkijos kolegomis, kurie patvirtino, kad jokių žymų nestebi. 6:02 žyma kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną, toliau ji buvo sekama“, – aiškino Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas.
Lenkijos žiniasklaida pateikė kitą versiją
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šalies Gynybos ministerijos šaltiniais, skelbė, kad Lenkijos teritorijoje dronas nebuvo aptiktas. Dėl to buvo iškelta prielaida, jog jis galėjo būti paleistas iš Lietuvos.
G. Premeneckas paaiškino, kad radarų duomenys neparodo objekto taip aiškiai, kaip televizoriaus ekranas. Operatorius mato daugybę taškų, o tik patirtis ir papildomos techninės priemonės leidžia per tam tikrą laiką nustatyti, jog vienas iš jų gali būti potencialus taikinys, panašus į droną.
„Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės“, – teigė premjeras M. Sinkevičius.
Sprendimą apsunkino tai, kad objektas į Lietuvą atskrido iš draugiškos valstybės. Radare pamačius neaiškų tašką reikėjo įvertinti, ar tai tikrai kovinis dronas, o ne mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. Pasak G. Premenecko, prieš priimant sprendimą tokį objektą sunaikinti būtina jį kuo tiksliau identifikuoti, nes klaidos pasekmės galėtų būti labai skaudžios.
M. Sinkevičius nurodė, kad 6:15 val. Kalvarijos gyventojai Bendrojo pagalbos centro darbuotojams pranešė girdintys į drono skleidžiamą panašų garsą. Vėliau apie tokį pat garsą iš Kalvarijos ir Marijampolės informavo ir kiti žmonės.
Apie pavojų pirmieji pranešė gyventojai
Būtent šie skambučiai kariams padėjo patvirtinti, kad danguje skrenda dronas. Pasitarus su NATO sąjungininkais, 6:40 val. nuspręsta į orą kelti naikintuvus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė nuo sekmadienio bendraujantis su Lenkijos gynybos ministru. Anot jo, sutarta, kad Lenkijos kolegoms saugiu ryšio kanalu bus perduota reikiama informacija, taip pat bus bendradarbiaujama su Lietuvos žvalgybos pareigūnais ir kariuomene.
Dronas perskrido beveik visą Lietuvą ir medžius kliudė tik pradėjęs leistis. Po sprogimo jo nuolauža pataikė į važiuojantį automobilį. Žmonės nenukentėjo tik atsitiktinai – nuolauža nepataikė į automobilio stiklą.
Netoli sprogimo vietos gyvenanti Juodžionių gyventoja Juratė pasakojo, kad sprogimas sudrebino namo langus ir sukėlė didžiulį triukšmą. Išsigandusi ji šeimos narius iškart sukvietė į rūsį.
Moteris gyvena vos už kelių šimtų metrų nuo vietos, kur sprogo dronas. Ji svarstė, kad objektui nukritus kieme ar ant namo, kurio aukštis nemažas, padariniai galėjo būti labai skaudūs.
„Baisu, kas darosi. O kas Ukrainoje darosi, dar baisiau“, – sakė Juratė.
Lietuvos gyventojams, saugantis nuo dronų, dar teks pasikliauti ir Dievo palaima. Anksčiau ministras buvo teigęs, kad visavertę gynybos nuo dronų sistemą šalis turės tik 2030-aisiais.
R. Kaunas tikisi, kad tiek laukti nereikės. Ministerija, anot jo, siekia, kad 2027 metų pabaigoje Lietuva jau turėtų bent iš dalies vientisą sistemą. Tačiau jos sukūrimo tempas priklausys ir nuo verslo gebėjimo greitai suprogramuoti bei tarpusavyje sujungti reikalingus sprendimus.
Dėl Lietuvoje sprogusio drono atsiprašė Ukraina. Ji nurodė, kad bepilotis buvo skirtas taikiniui Rusijoje, tačiau nuo kurso nukrypo dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio.
