Kitąmet krašto apsaugai numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas gali būti nepakankamas užsibrėžtiems gynybos tikslams įgyvendinti, teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Jos teigimu, Valstybės kontrolės auditai rodo, kad numatytiems gynybos ir pajėgumų plėtros planams reikėtų skirti 5,44 proc. BVP.
Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.
I. Segalovičienė pabrėžė, kad auditų duomenys atskleidžia tiesioginį ryšį tarp finansavimo dydžio ir kritinių gynybos pajėgumų kūrimo proceso bei rezultatų.
Pasak jos, kyla klausimas, ar sumažinta BVP dalis leis laiku išplėtoti pajėgumus taip, kaip įsipareigota sąjungininkams ir visuomenei. Todėl bet koks gynybos finansavimo mažinimas, jos vertinimu, turi būti analizuojamas pagal tai, kaip jis paveiks gynybos tikslų įgyvendinimą ir pajėgumų suformavimą.
Valstybės kontrolierė taip pat teigė, kad pasirinkus mažesnį finansavimą visuomenė turėtų gauti aiškų ir skaidrų atsakymą, kaip iki 2030 metų bus įgyvendinti visi numatyti gynybos tikslai.
Iki to laiko Lietuva yra numačiusi išvystyti nacionalinę diviziją.
I. Segalovičienė anksčiau atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais rengiant trimetį biudžetą 2027-aisiais krašto apsaugai buvo planuota skirti 5,44 proc. BVP. Neskirta 0,44 proc. BVP dalis, jos skaičiavimu, sudarytų beveik 400 mln. eurų.
Valstybės kontrolierė kelia klausimą, kurių suplanuotų gynybos pajėgumų ar ginkluotės įsigijimų dėl to galėtų tekti atsisakyti arba juos nukelti į vėlesnius metus.
Valstybės kontrolės atlikti krašto apsaugos sistemos finansų valdymo ir viešųjų gynybos pirkimų auditai taip pat parodė, kad svarbią įtaką turi pirkimų administravimo sistema.
Anot I. Segalovičienės, joje esama perteklinių derinimų, o kai kurie procesai nėra tinkamai sudėlioti. Dėl to atsiranda galimybė priimti ne visada reikalingus sprendimus ir vykdyti papildomus derinimus. Jos vertinimu, taikos metu tokios kliūtys gali neatrodyti esminės, tačiau spartaus pirkimų proceso poreikio sąlygomis jos trukdo veikti greitai.
Krašto apsaugos ministerijai pateiktos rekomendacijos, kokius pokyčius reikėtų įgyvendinti. Krašto apsaugos sistemą dėl šių problemų yra kritikavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiemet gynybos biudžetas sudarė 5,38 proc. BVP.
Praėjusių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba, sudaryta iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės atstovų, nusprendė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Didelis finansavimas siejamas su siekiu išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje.
