Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Vyriausybė norėjo išlaikyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribą. Vis dėlto didėjančios išlaidos gynybai ir ankstesni valstybės įsipareigojimai šį tikslą paverčia sunkiai įgyvendinamu. Pasak jo, sprendžiant, kam skirti pirmenybę – fiskalinei drausmei ar šalies saugumui, svarbesnis turėtų būti pastarasis.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ M. Sinkevičius sakė, kad siekis neperžengti 3 proc. ribos išlieka, tačiau tam trukdo reali padėtis.
Premjero teigimu, deficito kontrolę apsunkina ne vien būtinybė didinti gynybos finansavimą. Įtakos turi ir anksčiau prisiimti įsipareigojimai, susiję su indeksavimu bei finansavimu švietimo sektoriui. Dėl šių aplinkybių, jo vertinimu, į 3 proc. ribą sutalpinti biudžetą bus vargiai įmanoma.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad fiskalinė drausmė vertinama kompleksiškai – atsižvelgiama ne tik į biudžeto deficitą, bet ir į valstybės skolos dydį bei viešųjų išlaidų augimo tempą.
Kartu Vyriausybė neplanuoja keisti mokesčių sistemos ar atsisakyti numatytų išlaidų. Premjeras aiškino, kad tai būtų sudėtinga dėl įsipareigojimų gynybai, senjorams, statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams ir Šeimos paketui.
Jis taip pat pažymėjo, kad su fiskalinės drausmės sunkumais susiduria ne tik Lietuva. Pasak M. Sinkevičiaus, dauguma ES valstybių peržengia nustatytas deficito ribas, todėl Lietuva nėra išskirtinis atvejis.
Premjero teigimu, geopolitinė situacija verčia rinktis tarp visuomenės saugumo ir griežto fiskalinio tvarumo. Jei tenka spręsti, ar užtikrinti pasirengimą gynybai, ar siekti nepriekaištingų biudžeto rodiklių, M. Sinkevičius sakė pirmenybę teiksiantis saugumui.
Paklaustas apie galimas didesnio deficito pasekmes, tokias kaip prastesnis valstybės kreditingumas ir brangesnis skolinimasis, premjeras pripažino, kad politiniai sprendimai turi savo kainą ir gali sukelti įvairių padarinių.
M. Sinkevičius taip pat teigė, kad dabartinė Vyriausybė neketina atsakomybės už savo sprendimus perkelti būsimai valdžiai. Jo teigimu, koalicija turi ambicijų tęsti politinę veiklą ir po 2028 metų Seimo rinkimų, todėl finansinio tvarumo klausimai nebus tiesiog perduoti kitiems valdantiesiems.
ELTA skelbė, kad anksčiau, pristatydamas pagrindines 2027 metų valstybės biudžeto kryptis, M. Sinkevičius užsiminė apie galimą 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą. Tai viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neskelbia, tačiau nurodo, kad panašių problemų turi ir kitos ES šalys. Jo teigimu, 12 Bendrijos valstybių jau prognozuoja, kad kitąmet deficitas viršys 3 proc. ribą.
Ministras taip pat yra sakęs, kad Lietuva ketina pasinaudoti ES fiskalinių taisyklių išimtimis, taikomomis dėl išaugusių gynybos išlaidų ir ypatingos saugumo padėties.
Vyriausybės pristatytame 2027 metų biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų didėti 36 mln. eurų.
