Pasvalio rajone, Joniškėlyje, gyvenantys Mantas ir Diana pasakoja apie audros padarinius, kai nulūžusi medžio dalis pažeidė elektros liniją ir jų šešių asmenų šeimą ilgam paliko be elektros. Iš viso elektra gyventojams nebuvo tiekiama 18 parų.
Šeima teigia, kad tuo metu teko gaminti tik tiek maisto, kiek jo reikėdavo konkrečiai dienai, nes nebuvo galimybės nieko pasilikti rytdienai. Vienas iš šeimos narių serga diabetu, todėl buvo būtina nuolat įkrauti telefoną, stebintį gliukozės kiekį kraujyje. Vėliau savivaldybė šeimai paskolino generatorių.
Už ilgą laiką be elektros – vos 70 eurų
ESO buvo paskelbęs, kad kompensacijos bus mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas nebus atkurtas per tris paras. Gavusi išmoką, šeima liko nustebusi – jai buvo skirta tik 70 eurų.
Diana ir Mantas tokią sumą įvertino itin kritiškai. Jų teigimu, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į moralinę žalą, bet ir į realius žmonių patirtus nuostolius. Diana sakė, kad 50 eurų už kiekvieną dieną būtų simbolinė suma, dėl kurios gyventojai nesijaustų taip piktai.
Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką kompensacija gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. per praėjusius metus vartotojo sumokėtų elektros energijos skirstymo mokesčių. Tai yra suma, kurią klientas sumokėjo ESO už suteiktas paslaugas.
Kompensacijų skaičiavimo tvarką gali pakeisti
Energetikos reguliavimo taryba pripažino, kad tokia sistema nėra tinkama, todėl siūlys keisti kompensacijų apskaičiavimo principus. Planuojama atsisakyti 50 proc. ribos, siejamos su ESO per praėjusius metus sumokėtais mokesčiais.
R. Pocius teigė nenorintis sakyti, kad ESO nesistengia kuo greičiau atkurti elektros tiekimo, tačiau dabartinis kompensacijos limitas neskatina operatoriaus tai padaryti kaip įmanoma sparčiau.
ESO, reaguodamas į gyventojų nepasitenkinimą, savo poziciją pateikė raštu. Bendrovės skaičiavimu, vidutiniam buitiniam klientui Lietuvoje, per mėnesį sunaudojančiam apie 150 kWh elektros, priklauso beveik 45 eurų pastovioji kompensacijos dalis. Be to, už kiekvieną pavėluotą elektros tiekimo atkūrimo valandą skiriama dar apie 1,05 euro.
Kompensacijos už ilgiau nei 72 valandas neatkurtą elektros tiekimą bus išmokėtos maždaug 70 tūkst. klientų. ESO tam skirs 5,5 milijono eurų. Nei gyventojams, nei įmonėms dėl šių išmokų papildomai kreiptis nereikės.
Taip pat dar nesibaigė kompensacijų už dėl elektros nebuvimo patirtus žmonių ir įmonių nuostolius mokėjimas. Iš 13 tūkst. gautų prašymų ESO iki šiol išnagrinėjo maždaug pusę. Bendrovė toliau vertina atsiųstus čekius ir nuotraukas.
Diana pasakojo, kad apie būtinybę rinkti čekius ir fotografuoti nuostolius gyventojai esą pradėjo girdėti tik po trijų ar keturių dienų, kai dalis daiktų jau buvo išmesta.
R. Pociaus vertinimu, vartotojams ateityje neturėtų reikėti patiems įrodinėti patirtos žalos ir teikti kvitų ar nuotraukų, ypač jei jie iš anksto nežinojo, kad tokius įrodymus būtina išsaugoti.
Siūlymus, kaip keisti kompensacijų skyrimo tvarką, Energetikos reguliavimo taryba Seimui ketina pateikti artimiausiomis dienomis.
