Viešasis transportas daugeliui žmonių yra kasdienybės dalis. Autobusai ir troleibusai dažnai pasirenkami todėl, kad jais keliauti patogiau, greičiau ir pigiau nei automobiliu ar pėsčiomis. Tačiau Vilniaus viešojo transporto istorija slepia ne vieną įdomią detalę.
Apie miesto praeitį, vežikus ir priežastis, dėl kurių Vilniuje taip ir neatsirado tramvajus ar metro, tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjosi su istoriku, gidu ir keliautoju Vladu Liepuoniu.
Vežikai keleivius gabeno dar iki autobusų
Šiandien viešasis transportas paprastai apibrėžiamas kaip transporto sistema, veikianti nustatytais maršrutais, turinti stoteles ir tvarkaraščius. Toks modelis susiformavo tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol keleivių pervežimu mieste rūpinosi vežikai.
Pasak V. Liepuonio, vežikai Vilniuje buvo nuo pat miesto atsiradimo. Viename pirmųjų miesto paminėjimų – Brauno atlase – minimi totorių vežikai, gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje Vilniuje jų buvo apie 900, o pagrindinė jų užduotis buvo nuvežti keleivį iš vieno taško į kitą.
Pradėjus kurti autobusų transportą, valdžia ne kartą mėgino nustatyti keleiviams priimtinas kainas. Iš pradžių bilietų kainos buvo kontroliuojamos ir nustatytos labai žemos. Vis dėlto, istoriko teigimu, būtent lenkai vėliau sukūrė įprastesnę transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis. Tuo metu kelionė kainavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo.
Tokia kaina daugeliui buvo per didelė. Kadangi miestas nebuvo didelis, gyventojai dažnai rinkdavosi keliauti pėsčiomis. Gerai išplėtota, efektyvi ir visiems prieinama viešojo transporto sistema Vilniuje, pasak istoriko, labiausiai susiformavo po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.
Ar dėl tramvajaus nebuvimo kalti lenkai?
Laidoje V. Liepuonis juokais pasiūlė tramvajaus nebuvimo Vilniuje priežasties ieškoti 1908 metų įvykiuose Bezdonių geležinkelio stotyje. Tuomet čia įvyko vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų.
Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės pradėjo susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su sargyba ir pagrobė 200 tūkst. rublių. Iš 14 nusikaltėlių mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais ar kitais aukštais pareigūnais. Kadangi per Bezdonis į Vilnių gabenti pinigai buvo skirti tramvajaus statyboms, ir atsirado juokais pasakojama versija, esą būtent šis apiplėšimas sutrukdė miestui turėti tramvajų.
Tačiau tikroji priežastis, pasak istoriko, buvo kita. Vilnius niekada nebuvo toks didelis miestas kaip Varšuva ar Ryga. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramoninis miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų. Augant fabrikams ir gyvenamiesiems rajonams, didėjo susisiekimo poreikis, todėl į tramvajaus sistemą buvo investuojama, o ji galėjo išsilaikyti ilgą laiką.
Vilniuje pramonė pradėjo vystytis vėliau. Dėl to nesusidarė nei pakankamas poreikis, nei finansinės galimybės sukurti išplėtotą tramvajaus tinklą.
Metro Vilniuje kol kas taip pat nerealu
Nors miestiečiai dažnai skundžiasi spūstimis ir svarsto apie metro, Vilniaus eismo problemos, istoriko vertinimu, neprilygsta tokių miestų kaip Briuselis situacijai. Be to, sostinėje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių.
V. Liepuonio teigimu, apie metro paprastai pradedama rimčiau galvoti miestui peržengus bent milijono gyventojų ribą, kai atsiranda būtinybė užtikrinti greitesnį susisiekimą.
Metro statyba būtų itin brangi, o planuojant tokį projektą reikėtų atsižvelgti ir į po žeme esantį archeologinį paveldą bei kitus istorinius radinius.
Laidą „Verta žinoti“ galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ji skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
