Europoje daugėja perspėjimų dėl Rusijos veiksmų: specialiosios tarnybos praneša apie diversijas ir kitokias operacijas, o politikai svarsto, ar Maskva nebando išmėginti NATO ryžto. Neseniai valstybinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, o po kelių valandų pašalino tekstą „Rusijos laukia dar viena spec. operacija. Ji bus labai trumpa“. Jame buvo svarstoma apie galimus raketų smūgius Lietuvai, taip pat ir branduolinio ginklo panaudojimą.
Vis dėlto kokie požymiai iš tiesų rodo pasirengimą dideliam karui ir ar juos galima pastebėti iš anksto? 2021 metais Rusija telkė karius bei techniką prie Ukrainos sienos, rengė plataus masto pratybas, o rudenį pradėjo naują pajėgų stiprinimą. Šie procesai buvo stebimi ir viešai aptariami likus keliems mėnesiams iki 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio plataus masto įsiveržimo, rašo „Zerkalo“.
Tačiau analitikai pabrėžia, kad Rusijos agresija prieš NATO šalis galėtų atrodyti kitaip. Skirtųsi Maskvos tikslai, naudojami metodai, technologijos ir pasirengimo pobūdis, taip pat NATO reakcijos galimybės.
2021-ųjų pavasarį kariuomenė buvo telkiama prie Ukrainos
2021 metų balandžio pradžioje Ukraina pranešė apie Rusijos pajėgų telkimą prie rytinės sienos ir aneksuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas tuomet kalbėjo apie 28 bataliono taktines grupes – maždaug 20–25 tūkstančius karių.
Balandžio 13 dieną tokio perkėlimo mastą pripažino ir Maskva. Sergejus Šoigu paskelbė, kad per „kontrolinį patikrinimą“ prie vakarinių sienų buvo pasiųstos dviejų armijų pajėgos ir trys oro desanto pajėgų (VDV) junginiai. Anot tuometinio ministro, kariai vykdė mokomąsias ir kovines užduotis, o jų veiksmus jis aiškino kaip atsaką į NATO aktyvumą. Patikrinimą planuota užbaigti per dvi savaites.
Balandžio 20 dieną Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Ukrainos gyventojus ir pabrėžė, kad šalis karo nepradės, tačiau yra pasirengusi gintis ir kovoti iki galo, jei to prireiktų. Jis taip pat sakė, kad Ukraina visada sieks taikos diplomatinėmis priemonėmis.
Tuo metu galima karo eskalacija buvo aptariama viešai. Balandžio 21 dieną „Novaja gazeta“ paskelbė pokalbį su karinio planavimo specialistu Vladimiru Denisovu apie galimus įvykių Donbase scenarijus ir Rusijos karinių pajėgų dislokavimą. Žurnalistas Valerijus Širiajevas nurodė, kad dėl „korporatyvinės etikos apribojimų“ pašnekovas negalėjo tiesiogiai aprašyti galimo įsiveržimo į Ukrainą. Todėl tekste vartotos aptakesnės formuluotės apie staigų sustiprėjimą, kontrpuolimo potencialą, priemonių naudojimą iš besiribojančios teritorijos ir visų turimų priemonių pasitelkimą.
Tą pačią balandžio 21 dieną Vladimiras Putinas skaitė pranešimą Federaliniam Susirinkimui. Kalbos pabaigoje jis perėjo prie tarptautinių klausimų ir pareiškė, kad Rusija pati nustatys savo „raudonąsias linijas“ santykiuose su kitomis valstybėmis. Jas peržengusiems, pasak jo, būtų atsakyta „asimetriškai, greitai ir griežtai“.
Balandžio 22 dieną Šoigu paskelbė apie patikrinimo pabaigą. Buvo nurodyta, kad kariuomenė į nuolatines dislokacijos vietas pradės grįžti kitą dieną ir tai padarys iki gegužės 1-osios. Vis dėlto 41-osios bendrosios ginkluotės armijos technika liko Pogonovo poligone į pietus nuo Voronežo. CSIS tyrimo duomenimis, ji ten buvo iki liepos pabaigos.
Po pratybų sekė naujas kariuomenės telkimas
2021 metų pratybos tapo atskira karinio aktyvumo kryptimi. Ruošdamasi „Zapad-2021“, Rusija ir Baltarusija mokymus pradėjo dar vasarą, o ne tik rugsėjį vykusioje pagrindinėje fazėje. Rugpjūtį buvo rengiamos inžinerinių, karo policijos ir užnugario padalinių pratybos, taip pat materialinio ir techninio aprūpinimo mokymai. Analitikai fiksavo lauko ligoninės desantavimo treniruotę ir balandį tikrinto 41-osios armijos dalinių dalyvavimą.
„Zapad-2021“ scenarijuje Maskva ir Minskas savo veiksmus pateikė kaip atsaką į sąlyginio priešininko puolimą. Ekspertai atkreipė dėmesį į scenarijuje numatytus plataus masto puolamuosius veiksmus.
Rudenį prasidėjo naujas pajėgų didinimas. „Digital Forensic Research Lab“ specialistai, lygindami palydovines nuotraukas ir karinių pervežimų vaizdo įrašus, nustatė, kad 41-osios armijos technika, anksčiau matyta Pogonove, spalį pasirodė prie Jelnios Smolensko srityje. Vėliau į šią vietą buvo siunčiami kiti padaliniai ir ginkluotė. Karinių dalinių augimas buvo stebimas ir Kryme.
Lapkritį CSIS paskelbė palydovinių duomenų analizę apie naujas karių ir technikos dislokavimo vietas. Šis telkimas nebuvo aiškinamas paskelbtomis didelėmis pratybomis, kaip tai buvo daroma balandį.
Iki gruodžio vidurio situacija tapo oficialaus tarptautinio perspėjimo objektu. Gruodžio 16 dieną Šiaurės Atlanto taryba pareiškė, kad prie Ukrainos sienų Rusija sutelkė reikšmingas pajėgas, ir paragino mažinti įtampą.
Ką analitikai stebi 2026 metais
2026 metais „Institute for the Study of War“ (ISW) įspėjo, kad pasirengimas galimai Rusijos operacijai nebūtinai bus toks akivaizdus kaip 2021 metais aplink Ukrainą. Jei Kremlius galimą puolimą prieš Estiją ruoštų lėtai ir palaipsniui, daugelį signalų būtų sunku pastebėti. Todėl analitikai ragina vertinti nedidelius Rusijos dalinių išsidėstymo ir sudėties pokyčius, o ne laukti vien masinio įsiveržimui pasirengusios kariuomenės telkimo.
2026 metais pratybos vyko ir prie NATO valstybių sienų. Rugsėjį Baltarusija pradėjo keturias dienas trukusius manevrus prie Lenkijos ir Lietuvos sienų. Juose buvo mokomasi saugoti sieną, kovoti su diversinėmis grupėmis ir gintis nuo bepiločių orlaivių bei lengvosios aviacijos.
Dalis pratybų vyko netoli Suvalkų koridoriaus – Lenkijos ir Lietuvos sienos ruožo tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Šis koridorius sausuma jungia Baltijos valstybes su likusia NATO teritorija. Vienas poligonas buvo įrengtas prie Lietuvos sienos, kiti – maždaug už 15 ir 60 kilometrų nuo Lenkijos. Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad manevrai buvo gynybiniai.
Mokymai vyko ir Kaliningrado srityje. Rugpjūčio 6 dieną Baltijos laivynas pranešė apie kranto raketinių dalinių treniruotę. Kompleksų „Bal“ įgulos užėmė pozicijas ir atliko sąlyginius smūgius į priešininką vaizdavusius laivus. Pasak laivyno, treniruotės metu buvo imituotas smūgis daugiau nei dešimčiai jūros taikinių.
Karui reikia ne tik tankų, bet ir rezervo
Didelės kariuomenės aprūpinimas neapsiriboja karių ir tankų atgabenimu. Reikalingi degalai, ryšiai, medicinos pagalba ir šaudmenys. DFRLab išanalizavo 34-osios motorizuotų šaulių brigados dalinio ešelono, lapkritį judėjusio Krymo kryptimi, vaizdo įrašą. Be savaeigės artilerijos, specialistai atpažino kuro ir kitą pagalbinę techniką. Kryme taip pat buvo sukaupta daug artilerijos priemonių po pavasarį vykdyto išskleidimo.
2021 metų rugpjūtį Rusijos leidiniai rašė apie spartų kovinio armijos rezervo programos BARS plėtimą. „Nezavisimaja gazeta“, remdamasi Pietų karinės apygardos atstovu, skelbė, kad rezervą ketinama padidinti iki maždaug 38 tūkstančių žmonių. Iki tol, leidinio duomenimis, jame buvo 400 žmonių.
2026 metais Maskva išplėtė rezervo panaudojimo galimybes. Nuo metų pradžios savanoriškai sutartis su Gynybos ministerija sudariusius rezervistus galima siųsti į specialiuosius mokymus kritinės svarbos objektams saugoti. Įsaką dėl tokių mokymų 2026 metais Vladimiras Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 30 dieną.
2026 metų liepą Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos žvalgyba fiksuoja Rusijos pasirengimą rudenį reikšmingai šaukti rezervistus. Jo teigimu, per sausį–liepą Rusijos kariuomenė surinko apie 221 tūkstantį žmonių, o Ukrainos vertinimu, per tą patį laikotarpį Rusija neteko maždaug 222,5 tūkstančio karių, žuvusių arba sužeistų. ISW nurodė, kad sąlygas naujiems rezervistų šaukimams Rusija kūrė mažiausiai nuo 2025 metų rudens.
Tuo pačiu laikotarpiu Ukraina pranešė apie galimą užsienio karių atvykimą. Zelenskis teigė, kad nuo birželio Rusija Voronežo srityje rengė bazes dar maždaug 30 tūkstančių Šiaurės Korėjos kariškių apgyvendinimui.
Diversijos ir agentūrinės operacijos
2021 metais Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos ne kartą skelbė apie užkardytas diversijas bei agentų veiklą. SBU vasarį pranešė išaiškinusi keliose Ukrainos srityse veikusį FSB agentūrinį tinklą. Pasak tarnybos, jame dalyvavo buvę Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai. SBU teigimu, tinklo nariai rinko informaciją apie Ukrainos kariuomenę, mėgino verbuoti karius ir rengė diversijas, taip pat prieš karinius lėktuvus Kulbakino aerodrome. Buvo iškeltos bylos dėl valstybės išdavystės, terorizmo, neteisėto disponavimo ginklais ir šnipinėjimo.
Rugsėjį SBU paskelbė aptikusi prieštankinių minų ir sprogmenų slėptuvę netoli Družkivkos geležinkelio stoties Donecko srityje. Tarnyba teigė, kad ją diversijoms įrengė ginkluotų darinių „DNR“ dalyviai.
Per visus 2021 metus Ukrainos žvalgyba nustatė daugiau nei 80 įtariamų agentų ir šnipų, o pagal valstybės išdavystės, šnipinėjimo ir terorizmo straipsnius pradėta daugiau nei 130 bylų. Įvairiomis bausmėmis nuteista daugiau nei 60 žmonių, o daugiau nei 20 įtariamų Rusijos specialiųjų tarnybų agentų sulaikyti dėl pasirengimo diversijoms ar mėginimų jas surengti.
2026 metais Europos valstybės toliau tyrė su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas diversijas. Rugpjūtį Taline padegtas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastatas. Įmonė gamina karinę robotiką ir tiekia ją Ukrainai. Rugsėjo 29 dieną Estijos valdžia pareiškė, kad padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta operacija.
Rugsėjo 23 dieną Lenkijoje padegta antžeminė palydovinio ryšio „Starlink“ stotis. Lenkijos prokuratūra mano, kad taip siekta sutrikdyti ryšį Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse, o tyrėjai įtaria Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį.
Rugpjūtį Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje dronas su sprogmenimis atsitrenkė į Ukrainos krovininio lėktuvo An-124 sparną, tačiau nesprogo. Vokietijos institucijos įvykį tyrė kaip galimą diversijos bandymą, o vėliau šalies vyriausybė jį susiejo su Rusija.
Spalį Rumunijoje buvo padegtos „Starlink“ antenos. Išpuolį įvykdė du kaukėti asmenys, o incidentas siejamas su Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.
Maskvoje stiprėjo ir politinis pasirengimas
Kartu su kariniu aktyvumu Rusijos valdžia didino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir opozicijai. 2021 metais „užsienio agentais“ paskelbti, be kitų, „Meduza“, „Dožd“ ir „Važnyje istoriji“, o „Projekt“ pripažintas „nepageidaujama organizacija“.
Rugsėjį patvirtintas neslaptos informacijos apie karinę ir karinę-techninę veiklą sąrašas. Duomenų perdavimas užsienio adresatams galėjo būti vertinamas kaip pavojingas Rusijos saugumui. Sąraše buvo informacija apie kariuomenės dislokaciją, ginkluotę, ginklų saugojimo vietas ir pirkimus.
2026 metais „užsienio agentų“ registras toliau plėstas. „Human Rights Watch“ duomenimis, nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų liepos į jį įrašyti 197 asmenys, organizacijos ir projektai.
Valdžia taip pat toliau blokavo VPN paslaugas ir kitas priemones, leidžiančias apeiti interneto cenzūrą. Teisių gynėjai fiksavo daugiau baudžiamųjų bylų prieš žurnalistus, aktyvistus ir kitus Kremliaus kritikus, įskaitant gyvenančius už Rusijos ribų.
Vienu ryškiausių propagandinio pasirengimo agresijai pavyzdžių laikomi paties Vladimiro Putino pareiškimai. 2021 metų liepos 12 dieną jis paskelbė straipsnį „Apie istorinį rusų ir ukrainiečių vieningumą“. Jame prezidentas kvestionavo savarankišką Ukrainos politinį kelią, o šalies suartėjimą su Vakarais pateikė kaip grėsmę Rusijai.
Putinas rašė, kad „šiuolaikinė Ukraina – visiškai ir pilnai tarybinės epochos kūrinys“, taip pat teigė, jog šalis „didele dalimi buvo kuriama istorinės Rusijos sąskaita“.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje tuo metu buvo girdimi ir grasinantys pareiškimai. 2021 metų balandžio 11 dieną RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian televizijos „Rossija 1“ laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė, kad karinio konflikto atveju Rusija Ukrainą nugalėtų „per dvi dienas“, ir kalbėjo apie Ukrainos „ugnies taškų“ slopinimą.
Vis dėlto iki metų pabaigos, Vakarams įspėjant apie galimą puolimą, Rusijos pareigūnai tai viešai neigė. Gruodžio 3 dieną Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas televizijos „Rossija 24“ eteryje tvirtino, kad Rusija neturi puolimo prieš Ukrainą planų ir nesirengia jokiai puolamajai operacijai.
2026 metais Rusijos televizijoje toliau skambėjo grasinimai Baltijos valstybėms. Sausio 20 dieną Andrejus Mamykinas, buvęs Latvijos europarlamentaras ir Rusijos propagandinių laidų dalyvis, laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ pasiūlė prieš Baltijos šalis panaudoti raketą „Orešnik“. Solovjovas į šį pasiūlymą atsakė pritariamai.
Kartu Maskva viešai neigė ketinimus pulti Europą. Liepos 8 dieną Margarita Simonian pareiškė, kad kalbos apie Rusijos pasirengimą karui su Europa yra „netiesa“. Rugpjūčio 27 dieną Dmitrijus Peskovas sakė, jog pranešimai apie galimą Rusijos smūgį NATO šaliai „neturi nieko bendro“ su Maskvos ketinimais.
Maskva kėlė reikalavimus Vakarams
2021 metų gruodį Rusijos retorika dar labiau paaštrėjo. Gruodžio 9 dieną susitikime su Žmogaus teisių taryba Putinas Donbase vykstančius procesus palygino su genocidu. Gruodžio 21 dieną Gynybos ministerijos kolegijoje jis pareiškė, kad galimas JAV ir NATO raketų dislokavimas Ukrainoje kelia rimtą grėsmę Rusijos saugumui.
Gruodžio 17 dieną Maskva paskelbė JAV ir NATO skirtų reikalavimų projektus. Rusija reikalavo atsisakyti tolesnės aljanso plėtros ir apriboti jo karinę veiklą Ukrainoje bei Rytų Europoje.
Ukraina atsakė, kad jos santykių su NATO negali spręsti Maskva. Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog narystės aljanse klausimą turi spręsti pati Ukrainos tauta ir NATO valstybės, o ne trečioji šalis, grasinanti „raudonosiomis linijomis“.
2026 metų rugsėjo 1 dieną Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskva neturi nei priežasčių, nei planų pulti NATO valstybes. Jis klausė, kam Rusijai pulti Baltijos šalis, jei dar SSRS laikais buvo pripažintas jų nepriklausomumas.
Gruško taip pat teigė, kad Vakarai demonizuoja Rusiją ir priskiria jai įvairius ketinimus. Jo vertinimu, Vakarų karinės strategijos, ginkluotės pirkimai ir logistinis rytinio flango stiprinimas leidžia daryti išvadą, kad būtent Vakarai rengiasi kariniam susidūrimui su Rusija.
Tuo metu 2026 metų liepos 8 dieną NATO Ankaros deklaracijoje Rusija įvardyta kaip ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Reaguodamos į tai, Aljanso šalys paskelbė didinsiančios gynybos išlaidas, pirksiančios daugiau ginkluotės ir stiprinsiančios oro bei priešraketinę gynybą, bepiločių sistemų bei tolimojo tikslaus smūgio pajėgumus.
Julianne Smith: per atsargi reakcija gali atvesti iki tiesioginio karo
Buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith leidinyje „Foreign Affairs“ įspėjo, kad pernelyg atsargus atsakas į Rusijos hibridines atakas gali galiausiai baigtis tiesioginiu kariniu konfliktu.
Jos vertinimu, Rusijos hibridinis karas Europoje tapo pavojingesnis. Prie kibernetinių atakų ir dezinformacijos prisidėjo diversijos, padegimai bei incidentai su dronais. Veiksmai darosi atviresni, o Maskvai vis sunkiau įtikinamai neigti savo dalyvavimą.
J. Smith mano, kad Kremlius nebūtinai siekia iš karto pradėti karą su NATO. Pasak jos, Rusija gali tikrinti, ar Aljansas pasirengęs taikyti 5-ąjį straipsnį, mėginti skaldyti sąjungininkus ir didinti paramos Ukrainai kainą bei riziką Europai.
Didžiausia problema, jos teigimu, yra NATO reakcija. Incidentai dažniausiai vertinami atskirai, o sąjungininkai stiprina patruliavimą, žvalgybą ir infrastruktūros apsaugą, tačiau Rusija beveik nesusiduria su bendromis pasekmėmis. Taip susidaro „šliaužianti eskalacija“, leidžianti Maskvai palaipsniui kelti statymus.
J. Smith įspėja, kad kitas rimtas incidentas gali sukelti daug aukų arba tiesioginį Rusijos susidūrimą su viena iš NATO valstybių.
Norint to išvengti, ji siūlo nuo daugiausia gynybinio atsako pereiti prie bendro atgrasymo: griežtinti sankcijas, aktyviau spausti Rusijos „šešėlinį laivyną“, stiprinti kibernetinę gynybą ir povandeninės infrastruktūros apsaugą. Po Rusijos hibridinių atakų, jos nuomone, parama Ukrainai turėtų ne mažėti, o didėti.
