Paveldėjus butą ar santaupų gali atrodyti, kad finansiniai rūpesčiai sumažės. Vis dėlto kai kuriems žmonėms pirmiausia tenka pasirūpinti pinigais mokesčiui – tam gali prireikti kelių tūkstančių eurų dar nesutvarkius paveldėjimo dokumentų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, už 100 tūkst. eurų vertės palikimą kai kuriais atvejais reikėtų sumokėti 3 350 eurų paveldimo turto mokesčio. Ar mokestis bus taikomas, pirmiausia priklauso nuo to, kas paliko turtą.
Kada mokamas paveldimo turto mokestis?
Situacija gali tapti sudėtinga, kai žmogus paveldi butą, tačiau neturi lėšų mokesčiui sumokėti. Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė atkreipia dėmesį, kad būsto pardavimas ne visada padėtų išspręsti problemą.
Jeigu paveldėtojui taikomas mokestis, jis turi būti sumokėtas prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, kitaip tariant, prieš įforminant nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Todėl neturėdamas pinigų iš anksto, žmogus gali negalėti įforminti paveldėjimo ir parduoti turto tam, kad gautų lėšų mokesčiui.
Įstatymas savivaldybės tarybai suteikia teisę asmenį nuo mokesčio atleisti arba jo mokėjimą atidėti. Mokestis gali būti sumažintas, o jo mokėjimas – atidėtas ne ilgiau kaip metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tam būtinas savivaldybės tarybos sprendimas.
Kas paveldimo turto mokesčio nemoka?
Už tokios pačios vertės butą paveldėtojams gali tekti sumokėti skirtingai: viskas priklauso nuo giminystės ryšio su palikėju.
S. Dagilytės teigimu, Lietuvoje taikoma viena palankiausių paveldimo turto apmokestinimo sistemų. Artimiems giminaičiams paveldint turtą, jis neapmokestinamas net ir tada, kai jo vertė yra labai didelė.
VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodo, kad ši lengvata taikoma sutuoktiniams, vaikams, tėvams, seneliams, vaikaičiams, broliams ir seserims. Ji taip pat galioja įvaikiams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, globotiniams ir rūpintiniams.
Tetos, dėdės, pusbrolio ar draugo palikimui ši lengvata netaikoma.
S. Dagilytė pažymi, kad daugelyje šalių šeimos nariams taikomos lengvatos, tačiau jos dažnai būna siauresnės: nustatomi mažesni tarifai arba turtas neapmokestinamas tik iki tam tikros vertės.
Kaip apskaičiuojamas mokestis?
Paveldimo turto mokestis skaičiuojamas ne nuo visos palikimo sumos. Apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. visos paveldėto turto vertės, o iš šios sumos dar pritaikoma 3 tūkst. eurų neapmokestinamoji vertė.
Tarifas parenkamas pagal 70 proc. turto vertės dar prieš atimant 3 tūkst. eurų lengvatą. Jeigu ši suma neviršija 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas. Jei ji didesnė, taikomas 10 proc. tarifas visai po lengvatos likusiai sumai.
VMI pateikė keturis skaičiavimo pavyzdžius žmonėms, kuriems artimųjų lengvata nepriklauso. Jeigu 70 proc. palikimo vertės neviršija 3 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia.
Kiek mokesčio surenkama?
VMI duomenimis, 2025 metais užfiksuoto paveldimo turto vertė svyravo nuo 1 euro iki maždaug 2,85 mln. eurų. Nuo didžiausios vertės palikimo buvo apskaičiuotas 199 493 eurų mokestis.
Bendra 2025 metais VMI duomenyse užfiksuoto paveldimo turto vertė siekė 132,54 mln. eurų.
Mokėtojų skaičius beveik nekito. 2025 metais surinkta daugiau nei 2023-iaisiais, bet mažiau nei 2024-aisiais. 2026 metų duomenys apima tik dalį metų.
VMI vadovas Martynas Endrijaitis aiškina, kad nekilnojamojo turto ir kitų paveldimų objektų kainoms augant, bendra paveldimo turto vertė dažniau peržengia įstatyme nustatytas ribas. Dėl to, pritaikius 5 arba 10 proc. tarifus, didėja ir surenkamo mokesčio sumos.
Kodėl ateityje palikimai gali būti didesni?
Paveldimo turto vertei įtakos turi dvi pagrindinės priežastys: brangstantis būstas ir kitas turtas bei mažesnis šeimose gimstančių vaikų skaičius. Todėl didesnės vertės palikimą gali tekti dalyti mažesniam žmonių skaičiui.
Ateityje paveldėjimo mokesčiai galėtų sudaryti didesnę valstybių pajamų dalį. 2024 metais paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai Europos Sąjungos ir EBPO šalyse vidutiniškai sudarė 0,4 proc. visų valdžios pajamų.
Vis dėlto šie mokesčiai nėra populiarūs. EBPO apklausoje, atliktoje 27 šalyse, mažiau nei trečdalis respondentų turtingiausiems žmonėms taikomus paveldėjimo ir dovanojimo mokesčius įvertino kaip teisingus arba labai teisingus.
Ar Lietuvoje keisis paveldimo turto mokestis?
Į klausimą, ar planuojama keisti mokesčio tarifus, lengvatas arba asmenų, kuriems jis taikomas, ratą, Finansų ministerija atsakė, kad Vyriausybės programoje paveldimo turto apmokestinimo pokyčiai nenumatyti.
Ministerija pabrėžia, kad, kaip ir vertinant kitus mokesčius, periodiškai svarbu patikrinti, ar sistema tebėra proporcinga ir atitinka savo tikslus. Vertinant paveldimo turto apmokestinimą, reikėtų atsižvelgti į turto vertės augimą, realią paveldimo turto struktūrą, paveldėtojų mokumą ir administracinę naštą.
Už didesnį paveldimo turto mokestį, ministerijos teigimu, kalbama dėl teisingesnio mokestinės naštos paskirstymo, turto koncentracijos mažinimo ir neutralesnio poveikio ekonomikos augimui.
Galimos papildomos pajamos priklausytų ne tik nuo paveldimo turto vertės didėjimo. Įtakos turėtų paveldėjimo apimtys, paveldėtojų struktūra, lengvatos, tarifai, turto vertinimo metodika ir gyventojų elgsena.
Kada pardavus paveldėtą būstą taikomas GPM?
Būstą galima paveldėti nemokant paveldimo turto mokesčio, tačiau vėliau jį pardavus gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jeigu pardavimo pajamoms netaikoma lengvata.
Pavyzdžiui, jeigu vaikai paveldi 100 tūkst. eurų vertės butą, dėl jiems taikomos lengvatos paveldimo turto mokesčio jie nemoka. Tačiau po metų būstą pardavus už 120 tūkst. eurų, GPM būtų skaičiuojamas ne nuo visos 120 tūkst. eurų sumos, o nuo 20 tūkst. eurų skirtumo tarp pardavimo ir paveldėjimo verčių.
Apmokestinamą skirtumą gali sumažinti dokumentais pagrįstos įstatyme leidžiamos išlaidos, pavyzdžiui, privalomi mokėjimai notarui arba už turto registravimą.
