Maisto produktai jau brangsta, o ateityje kainos gali kilti dar labiau. Ekonomistai pabrėžia, kad tam įtakos gali turėti ne vien krizė, susijusi su Hormuzo sąsiauriu.
Apie galimus iššūkius ir būdus gyventojams sutaupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Maisto kainų temą papildė užsienio žiniasklaidos pranešimai apie Ukrainą. „The Financial Times“ skelbė, kad Rusijos atstovai taikosi į Ukrainos uostus. Dėl to kyla logistikos sunkumų, taip pat sudėtingėja grūdų išgabenimas. Publikacijoje pažymėta, kad pasauliui gali tekti susidurti ne tik su Hormuzo sąsiaurio krize, bet ir su nauju maisto kainų augimu.
Paklaustas, ar maisto kainų kilimas neišvengiamas, T. Karpavičius teigė, kad jo požymius gyventojai jau jaučia. Pasak jo, po rugpjūtį ir rugsėjį įvykusių sprogimų grūdai pabrango maždaug 6–7 proc., o nuo metų pradžios jų kaina išaugo 17–18 proc. Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, šį pokytį daugiausia lemia ne grūdų trūkumas, o sutrikusios tiekimo grandinės.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad verslas ir valstybės gana greitai ieško alternatyvių tiekimo kelių bei prie jų prisitaiko. Be to, ateinantį sezoną prognozuojamas antras pagal dydį grūdų derlius istorijoje. Ekonomisto teigimu, tai yra palankus ženklas, kaip ir geras atsargų bei suvartojimo santykis.
Tačiau T. Karpavičius neatmetė, kad padėtis gali pasikeisti. Jei suaktyvėtų Rusijos ir Ukrainos karas arba įtampa išaugtų kituose pasaulio regionuose, poveikis rinkoms galėtų būti didelis. Tokiu atveju maisto produktų kainos galėtų kilti gerokai sparčiau.
A. Jaržemskis aiškino, kad maisto kainas veikia daugybė veiksnių, tarp jų – degalų kainos. Jos sudaro žemės ūkio produkcijos gamybos, transportavimo ir logistikos kaštų dalį, nes maistą reikia pristatyti į prekybos tinklus. Todėl, jo vertinimu, 10–15 proc. maisto kainų augimas greičiausiai išliks.
Augant kainoms vartotojai, tikėtina, koreguos savo pirkinių krepšelį. Jie gali rinktis pigesnius, mažesnės vertės, energetinio naudingumo ar kokybės produktus ir taip bandyti sumažinti bendro maisto krepšelio pabrangimo poveikį.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl geopolitinių rizikų svarbi tampa žemės ūkio politika. Gyvenant nesaugiame dešimtmetyje, Europos ir Lietuvos sprendimas remti žemės ūkį įgauna dar didesnę reikšmę. Anksčiau keldavus klausimą, kodėl reikia remti ūkininkus, dabar, pasak A. Jaržemskio, akivaizdu, kad žemės ūkis ir apsirūpinimo maistu sistema yra kritiškai svarbūs valstybės raidai.
Jo teigimu, šią sritį būtina stiprinti, nes neaišku, su kokiais iššūkiais ateityje teks susidurti. Šiandien kalbama apie grūdus, tačiau kitą dieną problemų gali kilti dėl kitų maisto žaliavų.
