Pienas, kefyras, jogurtas ir varškė – ekologiškų pieno produktų parduotuvėse netrūksta. Tačiau jų išskirtinumą lemia ne vien tai, kas parašyta ant pakuotės. Reikalavimai taikomi visai produkto kelionei – nuo žaliavos ūkyje iki gamybos, pakavimo ir pardavimo.
„Pieno žvaigždžių“ filialo „Kauno pienas“ gamybos vadovė Dalia Norvilienė teigia, kad vienas pagrindinių skirtumų atsiranda dar prieš pienui pasiekiant gamyklą: ekologiškiems gaminiams naudojamas sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose pagamintas pienas. Vis dėlto tuo reikalavimai nesibaigia.
Gaminant, pavyzdžiui, ekologišką jogurtą, turi būti įvertintos ir visos kitos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys. Būtina žinoti jų kilmę, užtikrinti atsekamumą ir gamybos metu ekologines žaliavas bei produktus laikyti atskirai nuo neekologiškų. Tad pirkėjas mato tik galutinį rezultatą, nors iki parduotuvės lentynos produktas turi pereiti visą nustatytus kriterijus atitinkančią grandinę.
Ekologiška gamyba vyksta tais pačiais įrenginiais, bet kitu metu
„Kauno piene“ ekologiški ir įprasti gaminiai gaminami tais pačiais technologiniais įrenginiais, tačiau gamybos procesai nesutampa laike. Ekologiški produktai ruošiami atskiromis, iš anksto suplanuotomis partijomis. Prieš pradedant tokią gamybą įranga išplaunama, o žaliavos, pusgaminiai ir galutiniai produktai viso proceso metu identifikuojami bei atskiriami.
D. Norvilienė ekologiško jogurto kelią apibūdina taip: jam naudojamas tik sertifikuotų ekologinių ūkių pienas. Į gamyklą jis atvežamas atskiru pienovežiu, pažymėtu užrašu „Ekologiškas pienas“, ir supilamas į atskirą, iš anksto išplautą bei paženklintą talpą.
Prieš ekologinės produkcijos gamybą išvaloma visa įranga. Pasterizuotas pienas rauginamas talpoje, pažymėtoje „Eko“ kortele, o vėliau produktas fasuojamas pakavimo įranga, kuri taip pat turi „Eko“ skiriamąjį ženklą.
Pats pieno pasterizavimas ar jogurto rauginimas dėl to nevyksta visiškai kitaip. Esminiai skirtumai susiję su žaliavų sertifikavimu, leidžiamų ingredientų pasirinkimu, ekologinės produkcijos atskyrimu ir galimybe atsekti visą jos kelią.
Tam registruojama žaliavų kilmė ir panaudoti kiekiai, sudedamosios dalys, pagamintos partijos bei jų gavėjai. Tokia sistema leidžia patikrinti kiekvieną partiją ir įsitikinti, kad ekologinės bei neekologinės žaliavos ar produktai gamybos metu nebuvo sumaišyti.
Kasmet įmonė ekologinę gamybą prižiūrinčiai „Ekoagros“ pateikia informaciją apie pagamintų ekologiškų gaminių ir jų gamybai sunaudotų žaliavų kiekius.
Šiuo metu „Kauno pienas“ gamina 11 skonių ekologiškų jogurtų, iš viso – daugiau kaip 20 skirtingų prekinių vienetų. Per metus jiems pagaminti sunaudojama apie 1,5 tūkst. tonų ekologiško pieno. D. Norvilienės teigimu, ekologiškų jogurtų gamybos apimtys pastaruosius penkerius metus išlieka stabilios.
Dažniausiai pirkėjai renkasi natūralų BIOS jogurtą be laktozės. Iš vaisinių ir uoginių skonių populiariausi yra mėlynių, braškių ir persikų jogurtai. Pagrindinės produkcijos rinkos – Lietuva, Latvija ir Estija, o dalis gaminių eksportuojama ir į kitas šalis.
Paklausa stabili, tačiau akcijos ją pastebimai išaugina
Pirkėjų įpročius atspindi ir prekybos duomenys. „Rimi Lietuva“ kokybės ekspertė Živilė Butvilaitė sako, kad prekybos tinklo asortimente šiuo metu yra apie 50 ekologiškų pieno produktų.
14 jų priskiriami pagrindinėms kategorijoms – pienui, grietinei, varškei ir varškės sūriui. Dar 35 produktai patenka į desertinių pieno gaminių kategoriją, kurią daugiausia sudaro geriamieji ir valgomi jogurtai bei varškės desertai. Tarp pirkėjų labiausiai mėgstami ekologiški jogurtai ir pienas.
Ryškaus sezoninio pardavimų svyravimo prekybos tinklas nefiksuoja – ekologiškų pieno gaminių paklausa per metus išlieka gana panaši. Vis dėlto svarbiu veiksniu tampa kaina: akcijų laikotarpiu šių produktų pardavimai reikšmingai padidėja.
Ženklas reiškia daugiau nei produkto sudėtį
Pirkdamas ekologišką pieno produktą vartotojas renkasi ne tik konkretų gaminį, bet ir tam tikrus ūkininkavimo principus. Ekologiniuose ūkiuose laikomasi gyvūnų gerovės, laikymo ir šėrimo reikalavimų. Kai leidžia sąlygos, galvijams turi būti suteikta galimybė ganytis, jų auginimas grindžiamas kuo didesniu ganyklų naudojimu, o pašarai turi atitikti ekologinės gamybos reikalavimus.
Ekologinis ženklinimas pirkėjui padeda atpažinti produktą, pagamintą laikantis šių nuostatų, ir savo pasirinkimu palaikyti tokį ūkininkavimo būdą.
Pasak Ž. Butvilaitės, kontrolė nesibaigia gamykloje – ji vykdoma ir prekybos etape. „Rimi Lietuva“ ekologiškus produktus perka tik iš sertifikuotų tiekėjų, tikrina jų sertifikatų galiojimą ir gaminių ženklinimą. Todėl parduotuvėje pirkėjas mato tik paskutinę ilgos kontrolės grandinės dalį.
Lengviausias būdas atpažinti ekologišką produktą – ant pakuotės ieškoti ES ekologinės gamybos logotipo, vadinamojo žaliojo lapo. Šalia jo turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmė.
Vis dėlto ekologinis statusas neapibrėžia visų produkto savybių. Kaip ir kitų pieno gaminių, ekologiškų produktų sudėtis ir maistinė vertė gali skirtis. Todėl renkantis verta atsižvelgti ne tik į ekologinį ženklinimą, bet ir į sudėtį bei maistingumo deklaraciją – pagal tai, kas svarbu konkrečiam vartotojui.
Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos projektą, skirtą ekologiškiems pieno produktams populiarinti Lietuvoje.
