Žuvies ir jūros gėrybių sektoriaus ekspertas Andrius Radzevičius, Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ kalbėjęsis su dietiste ir „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene, pirkėjams pataria vertinti ne vien kainą ar patrauklius užrašus ant pakuotės. Anot jo, daug svarbiau išsiaiškinti žuvies kilmę, sugavimo būdą ir atidžiai perskaityti etiketę.
Ekspertas pabrėžia, kad vien žuvies rūšis ar kaina neatskleidžia visos informacijos apie produktą. Pirkėjams jis siūlo pasitikrinti, iš kur žuvis atkeliavo, ar ji sugauta laukinėje gamtoje, ar užauginta akvakultūros ūkyje, taip pat kaip buvo sugauta. Jo teigimu, keli įrašai etiketėje gali būti informatyvesni už patrauklią pakuotę ar didesnę kainą.
Pirmiausia verta išsiaiškinti, ar žuvis laukinė
Vienas svarbiausių klausimų renkantis žuvį – jos kilmė. A. Radzevičius pirmenybę teikia laukinei žuviai ir rekomenduoja etiketėje ieškoti nuorodų „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ arba „sužvejota“. Tokie įrašai rodo, kad žuvis buvo pagauta laukinėje gamtoje.
U. Radzevičienė savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad bendros rekomendacijos valgyti žuvį nepakanka. Jei vartotojas vertina tik patį žodį „žuvis“, jis gali pasirinkti rūkytą, stipriai sūdytą ar gausiai perdirbtą produktą su įvairiais priedais, manydamas, kad tai palanku sveikatai. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, ar žuvis atsiduria lėkštėje, bet ir kokia ji yra bei kaip paruošta.
FAO numeris gali parodyti žuvies sugavimo regioną
A. Radzevičius siūlo atkreipti dėmesį ir į etiketėje nurodomą FAO žvejybos rajoną. Šis numeris nurodo pasaulio regioną, kuriame žuvis buvo sugauta.
Lietuvos vartotojams ekspertas pirmiausia rekomenduoja atsižvelgti į FAO 27 rajoną – Šiaurės Rytų Atlanto regioną, apimantį Barenco jūrą ir kitus Šiaurės Atlanto vandenis. Kaip alternatyvą jis nurodo FAO 21 regioną.
Jo teigimu, pagal Baltijos šalių vartojimo įpročius verta rinktis FAO 27 rajone sugautą žuvį. Tai šaltas, nuo miestų, pramonės, gamybos ir taršos labiau nutolęs regionas. Nenorintiems gilintis į skirtingų rūšių ir jų kilmės ypatumus, ekspertas siūlo prisiminti tris dalykus: žodį „sužvejota“, sugavimo būdą ir FAO rajono numerį.
Didelė kaina negarantuoja geresnės žuvies
Pasak A. Radzevičiaus, pirkėjai neretai kainą klaidingai sutapatina su kokybe. Tačiau nebrangi silkė, stinta ar kita žuvis nebūtinai yra prastesnis pasirinkimas už lašišą. Nors kai kurias žuvis gali būti sunkiau paruošti, tinkamai gaminant iš jų galima pagaminti gerų patiekalų ir pasirinkti laukinėje gamtoje sugautą produktą. Ekspertas pabrėžia, kad ir už palankią kainą galima rasti sveikatai palankios žuvies.
U. Radzevičienė sako, kad vartotojų pasirinkimą vis dar stipriai veikia įsitikinimas, jog lašiša yra itin vertinga. Tačiau, jos teigimu, šalia esantis menkės gabalėlis taip pat gali būti alternatyva. Vis dėlto ir šiuo atveju būtina tikrinti kilmę – dietistė nerekomenduotų rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies.
Ji primena, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų. Todėl vien žuvies rūšies neužtenka įvertinti – svarbu išsiaiškinti ir regioną, iš kurio produktas atkeliavo.
Šaldyta žuvis nebūtinai prastesnė
Dalis pirkėjų ieško atšaldytos žuvies, manydami, kad ji savaime vertingesnė už šaldytą. Tačiau A. Radzevičius ragina šaldyto produkto nevengti. Šaldant pasikeičia ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvies mėsa gali tapti puresnė.
Vis dėlto ekspertas nerekomenduoja kartą atšildytos žuvies užšaldyti pakartotinai. Jis taip pat primena, kad žuvis yra jautrus produktas, greitai reaguojantis į sąlytį su deguonimi. Todėl šviežią žuvį parsivežus reikėtų kuo greičiau paruošti ir suvartoti.
Net gerą žaliavą gali sugadinti priedai
Renkantis žuvį svarbu įvertinti ne tik jos rūšį ir kilmę, bet ir tai, kaip ji buvo apdorota. U. Radzevičienė apgailestauja, kad gera žaliava kartais papildomai pabloginama naudojant įvairius priedus ar apvoliojant žuvį džiūvėsėliuose.
Dietistė pateikia menkės pavyzdį: produkto sudėtyje gali būti gliukozės ir maltodekstrino. Dėl to ji ragina visada perskaityti sudėtį, o A. Radzevičius pabrėžia, kad kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis. Jis siūlo paragauti žuvies tiesiog su druska.
U. Radzevičienė rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau pabrėžia, kad būtina atsižvelgti ir į individualią žmogaus situaciją.
Užrašas „ekologiška“ dar nereiškia, kad lašiša laukinė
Ant pakuotės esantis žodis „ekologiška“ taip pat gali daryti didelę įtaką pirkėjo pasirinkimui. Tačiau A. Radzevičius pabrėžia, kad ekologiška lašiša nebūtinai yra laukinė. Ji gali būti užauginta akvakultūros ūkyje, laikantis ekologinei gamybai nustatytų reikalavimų.
Pasak eksperto, žodis „ekologiška“ psichologiškai patrauklus, nes vartotojui gali sudaryti įspūdį, kad tai automatiškai reiškia labai gerą pasirinkimą. Todėl į etiketę reikėtų pažvelgti plačiau: patikrinti, ar žuvis laukinė, ar užauginta ūkyje, kur ir kaip ji sugauta, koks nurodytas FAO žvejybos rajonas ir kokie papildomi ingredientai naudoti ją apdorojant.
