Sukčiai vis dažniau prisidengia bankų, policijos ir kitų institucijų vardu. Jie taip pat siunčia nuorodas į tikrų interneto svetainių kopijas, todėl vien iš pirmo žvilgsnio atpažinti apgaulę ne visada paprasta. Vis dėlto specialistai teigia, kad tam tikri požymiai turėtų iš karto sukelti įtarimų.
Apie nusikaltėlių naudojamas schemas ir būdus apsisaugoti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Skambučių sumažėjo, tačiau sukčiai persikėlė į žinutes
Finansų įstaigų duomenimis, šių metų pirmą pusmetį nuo sukčių nukentėjo apie 7 tūkst. žmonių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių asmenų buvo apie 8 tūkst. Mažėjo ir nuostoliai: šiemet iš gyventojų išviliota daugiau kaip 8 mln. eurų, o pernai – 11,5 mln. eurų.
D. Uosytės teigimu, šie skaičiai rodo prevencinių priemonių naudą. Tačiau sukčiavimo mastas vis dar didelis, o nusikaltėliai nuolat pritaiko naujas taktikas.
Viena labiausiai paplitusių schemų – duomenų viliojimas, dar vadinamas fišingu (angl. phishing). Žmonėms siunčiamos žinutės apie tariamai nesumokėtas baudas ar mokesčius, taip pat prašoma patikslinti pristatymo adresą. Pridėta nuoroda gali nuvesti į nusikaltėlių sukurtą, tikrą svetainę imituojantį puslapį.
RRT atstovas pabrėžė, kad suklastoti galima ne tik interneto nuorodas. Sukčiai gali pakeisti telefono numerį arba ekrane rodomą skambinančiojo pavadinimą. Todėl skambutis, atrodantis kaip iš banko ar valstybinės institucijos, savaime neįrodo, kad susisiekė tikras darbuotojas.
D. Kuliešius nurodė, kad liepą skambučių skaičius buvo pasiekęs piką – per savaitę jų užfiksuota apie milijoną. Nuo rugpjūčio ši tendencija pasikeitė: skambučių sumažėjo, tačiau daugiau apgaulingų pranešimų pradėta siųsti įvairiose skaitmeninėse platformose, įskaitant „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Telegram“.
Gyventojų pranešimai apie įtartinus telefono numerius ir nuorodas padeda institucijoms greičiau reaguoti bei įspėti kitus žmones. Informaciją galima pateikti policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro arba RRT interneto svetainėse. Šie duomenys patenka į bendrą sistemą.
Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio?
Nusikaltėliai dažnai bando žmogų išgąsdinti ir priversti veikti nedelsiant. Jie gali teigti, kad sąskaitoje pastebėta įtartina veikla, vyksta slaptas tyrimas arba pinigus būtina perkelti į tariamai „saugią sąskaitą“. Tokiu būdu siekiama, kad žmogus pasitikėtų pirmuoju skambintoju ir nepatikrintų informacijos kitais kanalais.
Jeigu skambinama neva iš banko ar policijos, pokalbį reikėtų nutraukti ir su institucija susisiekti pačiam, naudojantis oficialioje svetainėje nurodytu telefono numeriu. Taip pat negalima atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti veiksmų, kurių pats žmogus neatlieka.
Ypatingą dėmesį būtina skirti informacijai, rodomai „Smart-ID“ ar banko programėlėje. Prieš patvirtinant veiksmą reikia perskaityti, kas konkrečiai atliekama. Jei žmogus mano, kad jam bus grąžinti pinigai, tačiau ekrane mato mokėjimo sumą ir gavėją, tai yra aiškus įspėjamasis ženklas.
D. Uosytė priminė, kad norint gauti pinigų į sąskaitą nereikia suvesti jokių kodų ar patvirtinti pavedimo. Tam pakanka gavėjo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Prašymas PIN kodu patvirtinti pavedimą, esą skirtą pinigams pervesti, gali reikšti sukčiavimo schemą.
Banko atsakomybė už prarastus pinigus vertinama pagal konkrečias aplinkybes. Pasak D. Uosytės, reikia atskirti techninius banko sutrikimus nuo atvejų, kai mokėjimą pats inicijuoja ir patvirtina klientas. Techninės klaidos atveju gali kilti banko atsakomybė, tačiau kai pavedimą patvirtina pats klientas, ji dažniausiai tenka jam.
Jeigu apgaulinga žinutė gaunama per „Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, mobiliojo ryšio operatoriai jos užblokuoti negali, nes neturi prieigos prie šių platformų susirašinėjimo. Tokiu atveju reikėtų pranešti apie žinutę pačiai platformai ir užblokuoti jos siuntėją.
D. Kuliešius taip pat ragino pranešti apie įtartinus skambučius, SMS žinutes ir interneto nuorodas. Kuo anksčiau institucijos gauna tokią informaciją, tuo greičiau gali ją patikrinti ir apriboti prieigą prie pavojingų svetainių.
Gyventojams, svarstantiems investuoti, D. Uosytė patarė pirmiausia išsiaiškinti, kas siūlo paslaugą, ir pasitarti su patikimais finansų specialistais. Sukčių platformose gali būti rodomas išgalvotas investicijų augimas, skatinantis žmogų pervesti vis daugiau pinigų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
