Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar padidėjęs dantų jautrumas dažnai laikomi nereikšmingais nepatogumais. Į odontologą nemažai žmonių kreipiasi tik tada, kai pradeda skaudėti, o su amžiumi prastėjančią dantų būklę klaidingai vertina kaip neišvengiamą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie požymiai gali rodyti rimtesnius sutrikimus, o delsimas gydymą gali padaryti sudėtingesnį.
Pas odontologą verta apsilankyti nelaukiant skausmo
Švedijos odontologijos klinikose patirties įgijusi „Vilnelės klinikų“ burnos higienistė Jovita Umaraitė pastebi, kad Lietuvos ir Skandinavijos gyventojų požiūris į profilaktiką skiriasi. Šiaurės šalyse žmonės pas specialistus dažnai ateina dar nejausdami jokių simptomų – taip siekiama išvengti skausmo ir sudėtingesnių procedūrų.
Tuo metu Lietuvoje, pasak J. Umaraitės, profilaktiniai patikrinimai dar nėra tapę įpročiu. Tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ ji pasakojo, kad pacientai neretai nemato priežasties lankytis pas specialistą, jei nejaučia skausmo.
Anksti pastebėjus problemą, dažnai galima apsieiti be sudėtingo gydymo. Švedijoje periodiškai atliekamos rentgeno nuotraukos leidžia aptikti pažeidimus dar prieš jiems tampant matomiems ar sukeliant simptomus.
Specialistė teigia, kad pradinės stadijos ėduonį, kai pažeistas tik emalis, kartais galima sustabdyti negręžiant danties. Tam naudojama mineralų turinti dantų pasta: emalis gali vėl sukietėti, o ėduonies plitimas – sustoti.
Kraujas valant dantis gali įspėti apie rimtą ligą
Dantenų kraujavimas dažnai ignoruojamas, tačiau jis gali būti gingivito, o kai kuriais atvejais – ir periodontito požymis. Šios ligos gali ilgai vystytis be skausmo, todėl žmogus problemą pastebi tik jai gerokai pažengus.
Periodontito metu nyksta aplink dantį esantis kaulas. Kadangi šis procesas nebūtinai sukelia skausmą, vienu svarbiausių įspėjančių simptomų tampa kraujuojančios dantenos. Negydant ligos, dantys gali pradėti klibėti ir galiausiai iškristi.
Burnos higienistė taip pat atkreipia dėmesį į ryšį tarp dantenų ir širdies bei kraujagyslių sistemos. Uždegimo metu dantenos tampa pralaidesnės, todėl bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pasklisti organizme. Dėl to uždelstos burnos sveikatos problemos gali paveikti ne tik dantis ar šypseną.
Dantenų būklę gali bloginti ir žalingi įpročiai. Rūkymas sutraukia dantenų kapiliarus, todėl prastėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. J. Umaraitė taip pat įspėja apie elektronines cigaretes – kai kuriuose jų skysčiuose esantis cukrus sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis.
Kuo daugiau bakterijų ir apnašo susikaupia, tuo greičiau, specialistės teigimu, gali progresuoti periodontitas.
Šepetėlis nepasiekia visų vietų
Vien dantų valymo šepetėliu ne visada pakanka. Nemalonų burnos kvapą gali lemti nevalomas liežuvis, kurio paviršiuje kaupiasi sieros junginius išskiriančios bakterijos. Dėl jų kvapas gali priminti supuvusį kiaušinį, todėl kasdienėje priežiūroje rekomenduojama naudoti liežuvio valiklį.
Dar viena dažna klaida – nepakankamas dėmesys tarpdančiams. Įprastas šepetėlis šių vietų gerai nepasiekia, todėl jose lieka bakterinio apnašo, o ilgainiui gali susiformuoti ėduonis.
J. Umaraitė pabrėžia, kad maisto likučiai ir bakterinis apnašas nėra tas pats. Apnaše esančios bakterijos gamina lipnias medžiagas, padedančias jam prisitvirtinti prie dantų. Kadangi jį pašalinti galima mechaniškai, vien dantų siūlo dažnai neužtenka – reikėtų pasirinkti tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius.
Norintiems baltesnės šypsenos specialistė pataria atsargiai rinktis balinančias pastas. Jos emalio nebalina, o daugiausia pašalina paviršines dėmes abrazyviai, todėl gali prisidėti prie emalio dėvėjimosi. Dėl saugaus ir pastebimo rezultato rekomenduojama pasitarti su specialistu, o ne savarankiškai eksperimentuoti namuose.
Dantys gali išlikti sveiki ir vyresniame amžiuje
Įsitikinimas, kad senatvėje dantų netekimas yra natūralus ir neišvengiamas, nėra teisingas. J. Umaraitė sako, kad nuosekliai prižiūrint burnos ertmę sveikus dantis galima išsaugoti ir sulaukus garbaus amžiaus.
Nors laikui bėgant daugėja rizikos veiksnių, keičiasi motorika, o burnos sveikatai įtakos gali turėti vartojami vaistai, tinkama priežiūra padeda išvengti problemų. Specialistė pataria konsultacijos neatidėlioti iki tol, kol pradės skaudėti.
Vienodo apsilankymų grafiko visiems nėra – jų dažnis priklauso nuo higienos įpročių, genetikos ir seilių savybių. Įprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių. Jei dantų akmenys kaupiasi greičiau, procedūrą gali reikėti kartoti kas 4–6 mėnesius.
