Kepenys yra vienas didžiausių žmogaus vidaus organų. Kasdien jos atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tačiau jų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti jokių ryškių požymių. Dėl to žmonės neretai bando kepenims padėti žolelių arbatomis, maisto papildais ar įvairiomis „detoksikacijos“ programomis.
Kepenų būklę lemia kasdieniai pasirinkimai
Kepenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Jas padeda saugoti tie patys įpročiai, kurie svarbūs širdžiai ir normaliai medžiagų apykaitai.
Gydytoja pabrėžia, kad vienas svarbiausių dalykų – palaikyti sveiką ir stabilų kūno svorį bei neleisti kauptis pilvo riebalams. Antsvorio turintiems žmonėms net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti jų būklę.
Reikšmės turi ir fizinis aktyvumas. Jis naudingas ne tik norint kontroliuoti svorį – judėjimas padeda palaikyti gerą medžiagų apykaitą net tada, kai kūno svoris normalus. Pasak V. Ožeraitienės, kepenų sveikatą lemia ne vienas konkretus įprotis, o jų visuma.
Tai – kasdienis judėjimas, subalansuota mityba, stabilus svoris be pilvinio, arba „obuolio“ tipo, nutukimo ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei kepenys jau pažeistos, specialistė rekomenduoja alkoholio visiškai atsisakyti.
Kokį maistą rinktis?
Sveikam žmogui specialios „kepenų dietos“ nereikia. Svarbiausia – įvairi ir subalansuota mityba, neviršijant organizmui reikalingo kalorijų kiekio.
Doc. dr. V. Ožeraitienė kepenims palankios mitybos pagrindu įvardija daržoves, vaisius, ankštinius augalus, viso grūdo produktus, riešutus, sėklas, alyvuogių aliejų ir žuvį.
Patariama mažinti perdirbtos mėsos, sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių ir itin perdirbtų, kaloringų produktų kiekį. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti saldumynais, desertais, saldžiais padažais ir kitais gaminiais, kuriuose gausu pridėtinio cukraus bei fruktozės.
Didelis greitai pasisavinamų angliavandenių kiekis, ypač perteklinė fruktozė, didina kepenų metabolinę apkrovą ir gali skatinti naujų riebalų gamybą kepenyse. Tokia rizika ypač išauga esant kalorijų pertekliui ir insulino rezistencijai.
Vis dėlto vaisių dėl juose esančios fruktozės atsisakyti nereikėtų. Vaisiuose yra skaidulų, vitaminų ir polifenolių, todėl jie nėra prilyginami saldiesiems gėrimams ar sultims. Kepenims palankiau per dieną suvalgyti 2–3 vaisius nei išgerti stiklinę sulčių.
„Detoksai“ ne visada nekenksmingi
Pasak gydytojos, sveikų kepenų valyti nereikia – jos pačios atlieka detoksikacijos funkcijas, metabolizuodamos alkoholį, vaistus, cheminius teršalus ir kitas organizmui nereikalingas ar galimai kenksmingas medžiagas.
Kai kurie papildai gali pasižymėti antioksidacinėmis savybėmis, tačiau tai nereiškia, kad jie išvalo kepenis ar pašalina jose susikaupusius riebalus. Silimarino papildų poveikio kepenų suriebėjimui ar fibrozei įrodymai kol kas nėra pakankami.
Be to, didelės koncentracijos ciberžolės ar kurkumino papildai, ypač vartojami kartu su piperinu, gali pažeisti kepenis. Todėl žodis „natūralus“ nebūtinai reiškia „nekenksmingas“.
Jeigu kepenys jau pažeistos, pirmiausia reikia išsiaiškinti pažeidimo priežastį, o ne savarankiškai bandyti jas gydyti papildais. Tikrasis kepenų „detoksas“ – alkoholio atsisakymas arba jo ribojimas, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, subalansuota Viduržemio jūros tipo mityba ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.
Kas vyksta atsisakius alkoholio?
Alkoholio sukeltas kepenų pažeidimas gali progresuoti nuo riebalų kaupimosi iki uždegimo, fibrozės ir cirozės. Vis dėlto alkoholio atsisakymas gali pagerinti kepenų būklę.
Kepenų suriebėjimas ir fermentų rodikliai gali pradėti gerėti jau per 2–4 savaites nuo alkoholio vartojimo nutraukimo. Jei yra išsivysčiusi fibrozė, visiškai atsisakius alkoholio jos progresavimas gali sustoti, o dalis randinio audinio – net regresuoti.
Pažengusi cirozė yra struktūriškai negrįžtamas kepenų pažeidimas. Tačiau net ir tokiu atveju alkoholio atsisakymas gali sumažinti komplikacijų riziką ir sulėtinti ligos progresavimą.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Kepenų ligos ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl žmogus kartais jaučiasi sveikas net tada, kai organe jau vyksta pakitimai. Dėl šios priežasties kepenų ligos neretai nustatomos atsitiktinai, atliekant kraujo ar pilvo organų tyrimus.
Pačiose kepenyse nėra skausmo receptorių. Skausmas dažniausiai atsiranda tada, kai kepenys padidėja ir pradeda tempti jas gaubiančią kapsulę, arba dėl gretimų organų, pavyzdžiui, tulžies pūslės, ligų.
Į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus odos ar akių pageltimą, patamsėjusį šlapimą, kojų tinimą arba didėjančią pilvo apimtį. Konsultacijos taip pat nereikėtų atidėlioti, jei vargina nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas ar nuolatinis diskomfortas dešinėje pašonėje.
Žmonėms, turintiems kepenų ligų rizikos veiksnių, būklę verta periodiškai tikrinti net ir tada, kai jie jaučiasi visiškai gerai.
Ką galima pradėti daryti jau šiandien?
Norint pasirūpinti kepenimis, nebūtina pirkti specialių preparatų. Gydytoja pataria pradėti nuo kūno svorio kontrolės, fizinio aktyvumo ir alkoholio vartojimo įpročių įvertinimo.
Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Mitybą galima grįsti Viduržemio jūros regiono principais: valgyti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies ir nesočiųjų riebalų, o mažinti pridėtinio cukraus bei itin perdirbto maisto kiekį.
Jeigu kepenys jau pažeistos, specialistė ragina visiškai atsisakyti alkoholio. Ilgalaikiai kasdieniai įpročiai kepenų sveikatai yra svarbesni už trumpalaikes detoksikacijos programas.
