TV3 laidoje „TV Pagalba“ keturios mamos – Jurgita, Edita, Toma ir Ilona – atvirai papasakojo, ką reiškia auginti autizmo spektre esančius vaikus. Dėl pasikartojančių agresijos protrūkių ir kilusios grėsmės šeimos saugumui Jurgita nusprendė nebeauginti sūnaus namuose. Tuo metu Edita baiminasi, kad jai gali tekti rinktis tokį patį kelią.
Moterys savo istorijomis dalijasi norėdamos parodyti, kad panašių iššūkių patiriančios šeimos nėra vienos.
Sprendimą nulėmė baimė dėl šeimos saugumo
Jurgita pasakojo, kad jos sūnaus elgesys tapo sunkiai kontroliuojamas – jis kėlė pavojų ne tik jai, bet ir dukrai. Moteris prisiminė nuolatinius agresijos epizodus, mušimą ir daiktų daužymą. Šeima, anot jos, tokios situacijos nebegalėjo ištverti.
Sūnaus nebuvo galima palikti vieno, todėl Jurgita negalėjo dirbti. Šeimą išlaikė vyras, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir emocinio nuovargio tarp sutuoktinių kilo nesutarimų. Moteris teigė, kad iš institucijų konkrečios pagalbos nesulaukė – specialistai dažniausiai palinkėdavo kantrybės ir stiprybės.
Lemiamas momentas atėjo po didelio vyro ir sūnaus konflikto. Vaikas triukšmavo, daužė daiktus ir bandė šokti pro langą. Tuomet Jurgita suprato, kad daugiau nebegali taip gyventi.
Mamai skaudu dėl sprendimo atsisakyti sūnaus auginimo, tačiau ji mano, kad turėjo rinktis tarp vaiko ir visos šeimos saugumo. Sūnus dabar gyvena kitur, bet ryšį su juo Jurgita palaiko: važiuoja aplankyti, būna kartu ir kalbasi. Vis dėlto parsivežti jo į namus moteris bijo, nes nerimauja, kad situacija vėl pasikartotų ir vaikui būtų sunku išvykti.
Editos sūnui – vos 8-eri, tačiau smurtas jau atvedė iki ligoninės
Edita pasakojo atsidūrusi panašioje situacijoje. Jos sūnui dar tik aštuoneri, tačiau dėl vaiko smurto moteriai teko kreiptis į ligoninę. Ji pripažino pajutusi, kad turi rinktis tarp savęs ir sūnaus, ir tai tapo riba.
Edita teigė daug metų prašiusi institucijų pagalbos, bet konkrečių sprendimų nesulaukusi. Pavasarį, per pirmąjį didelį nervinį protrūkį, sūnus puolė ją su peiliu ir žirklėmis. Kovo mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę. Po išrašymo atvykusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kitos institucijos, pasak moters, galėjo tik užjausti, tačiau realios pagalbos pasiūlyti neturėjo.
Edita sūnų augina viena. Jos brolis ir sesuo gyvena toli, o be vaiko priežiūros ji dar rūpinasi neįgaliais tėvais. Moteris prisipažino neįsivaizduojanti bendros ateities su sūnumi.
Kasdienybę ji apibūdino kaip nesibaigiantį išgyvenimą: gyvenime nebejaučia džiaugsmo, laukia dar vienos dienos, naktį klausosi vaiko riksmų, o rytais ir dienomis susiduria su jo daužymusi bei triukšmu.
Edita pasakojo patyrusi įvairų smurtą – buvo mušama kumščiais, žnaiboma ir spardoma, jai buvo išmuštas žandikaulis, atsirado mėlynė aplink akį. Kartą, kai ji pasilenkė užsirišti batų, sūnus trenkė jai į veidą. Dėl to moteris svarsto pasekti Jurgitos pavyzdžiu ir atsisakyti sūnaus auginimo.
Toma agresijos priežastį atrado padedama specialistų
Aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė augina autizmo spektre esantį sūnų. Berniukui prasidėjus ankstyvajai paauglystei, šeima taip pat susidūrė su netikėtai atsiradusia agresija. Tai nustebino ir išgąsdino aplinkinius bei mokyklos bendruomenę.
Toma šią patirtį palygino su linksmaisiais kalneliais: vieną akimirką gali atrodyti, kad viskas klostosi gerai, o netrukus šeima atsiduria visiškai kitoje situacijoje. Prieš pusmetį didžiausia jos baimė buvo mirti savo namuose. Dėl nemigos, nuovargio, širdies permušimų ir panikos atakų ji bijodavo užmigti ir neatsibusti, nes tada sūnus liktų vienas.
Dabar padėtis yra pagerėjusi. Berniukui iš pradžių buvo skirtas mokymas namuose, o Toma kartu su specialistais ieškojo agresijos priežasties. Paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys buvo stresas.
Moteris pabrėžė, kad tai nereiškia, jog mokykloje vaikas buvo skriaudžiamas. Tiesiog jam aplinka ir kasdieniai dirgikliai gali būti per intensyvūs. Tai, kas kitiems atrodo įprasta, autistiškam vaikui gali sukelti didelį diskomfortą ar net galvos skausmą. Nesuprasdamas, kas vyksta, jis ilgą laiką kenčia, o įtampa galiausiai gali peraugti į agresiją.
Mamoms reikalinga pagalba ne mažiau nei vaikams
Ilona pasakojo supratusi, kad, ieškant pagalbos vaikui ir terapijų, būtina pasirūpinti ir savo emocine būkle. Ji rado terapeutą, tačiau tam prireikė trejų metų paieškų. Moteris teigė, kad terapija padėjo geriau susidėlioti mintis ir suprasti tiek save, tiek sūnų. Nors gyvenimas kartu nėra lengvas, dabar jis tapo paprastesnis.
Laidos studijoje taip pat viešėjo vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė dr. Sigita Lesinskienė. Ji iš psichologinės perspektyvos paaiškino, su kokiais iššūkiais susiduria įvairių sutrikimų turinčius vaikus auginantys tėvai.
Visą pasakojimą galima išvysti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Laida „TV Pagalba“ per TV3 rodoma kiekvieną darbo dieną 16:30 val.
