Latvija per derybas dėl Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto ketina ir toliau reikalauti papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti. Tai ketvirtadienį, į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs, žurnalistams pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Premjeras teigė, kad Latvija savo reikalavimo neatsisakys. Jo teigimu, jei Europa tikisi, kad Latvija užtikrins savo sienos, kuri kartu yra ir ES išorės siena, saugumą, šalis negali ilgą laiką šias išlaidas dengti skolintomis lėšomis.
A. Kulbergas mano, kad toks prašymas yra pagrįstas ir realistiškas, nes Europa supranta, jog susilpnėjusi Latvijos siena reikštų ir silpnesnę Europą.
Anksčiau, kalbėdamas Latvijos parlamento komisijoje, premjeras aiškino, kad papildomo finansavimo reikia dėl Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikio ES rytiniame flange esančių valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos (EK) vertinimais. Remiantis jais, valstybėse narėse prie rytinės ES išorės sienos infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį, o 2022–2023 m. vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei visai ES prognozuota.
Pasak A. Kulbergo, per septynerius metus susidaręs šio poveikio mastas Latvijai reiškia apie 7,43 mlrd. eurų ekonominių nuostolių. Dėl to šalis prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Iš viso ES rytinio flango valstybės prašo 54 mlrd. eurų.
Latvijos poziciją, anot premjero, remia Lietuva ir Estija. Palaikymą taip pat išreiškė Suomija, Lenkija ir Rumunija.
Baltijos šalių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata dėl ypatingos rytinio flango padėties.
A. Kulbergas pabrėžė, kad papildomos lėšos Latvijai padėtų finansuoti svarbiausius poreikius, tarp jų – žemės ūkio sektorių ir kariniu požiūriu strategiškai svarbų projektą „Rail Baltica“.
Vis dėlto premjeras pripažino, kad susitarimas dėl naujojo ES daugiamečio biudžeto bus sudėtingas. Šiuo metu siūlomas biudžeto dydis yra nepriimtinas kelioms šalims, kurios į ES biudžetą moka daugiau, nei iš jo gauna.
Bendro susitarimo tikimasi šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė maždaug 1,76 trln. eurų vertės 2028–2034 m. biudžetą, apskaičiuotą 2025 m. kainomis ir įvertinus infliaciją.
Šiam biudžetui, oficialiai vadinamam daugiamete finansine programa, turi pritarti visos 27 ES valstybės narės.
Grupė fiskalinio taupumo besilaikančių valstybių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis, dabartinį EK pasiūlymą dėl daugiamečio biudžeto laiko nepriimtinu.
