Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išteisino autobuso vairuotoją T. B., kuris buvo kaltinamas 2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno autobusų stoties teritorijoje, važiuodamas atbuline eiga, kliudęs pėsčiąją. Dėl patirtų sužalojimų moteris vėliau mirė.
Bylos duomenimis, incidentas įvyko apie 11 valandą. Vairuotojas autobusu atbulomis išvažiavo iš keleivių įlaipinimo aikštelės ir kliudė stoties teritorijoje buvusią moterį. Ji gydymo įstaigoje mirė nuo per eismo įvykį patirtų sužalojimų.
T. B. buvo kaltinamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus. Teisme vairuotojas savo kaltę pripažino ir teigė dėl įvykio besigailintis.
Jis pasakojo, kad prieš pradėdamas važiuoti atgal apžiūrėjo aplinką per autobuso veidrodėlius. Autobusas judėjo nedideliu, maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės vairuotojas išgirdo smūgį ir nedelsdamas sustabdė transporto priemonę.
Išnagrinėjęs vaizdo įrašus bei kitus įrodymus, teismas nustatė, kad moteris, pasiramsčiuodama lazdele ir nešdamasi pirkinių maišelį, ėjo stoties teritorija. Priėjusi prie autobuso galo ji pasuko už transporto priemonės, o autobusas pradėjo judėti atbuline eiga jau jai atsidūrus už jo.
Teismo vertinimu, tuo metu moteris buvo autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas jos negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius. Be to, autobuse nebuvo nei atbulinės eigos kameros, nei garsinio signalo, kurie būtų galėję padėti stebėti erdvę už transporto priemonės.
Teismas taip pat įvertino, kad moteris važiuojamąja stoties dalimi ėjo ne tam, kad įliptų į autobusą ar iš jo išliptų. Ji trumpino kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų, nors galėjo rinktis pėstiesiems skirtą šaligatvį. Pasukusi už didelių gabaritų transporto priemonės galinės dalies, ji neįvertino, kad autobusas gali pradėti manevrą ir kelti pavojų.
Nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, kad dėl amžiaus ir judėjimo sunkumų moters galimybės greitai sureaguoti bei pasitraukti iš autobuso trajektorijos buvo ribotos. Vis dėlto teismas nurodė, kad visų aplinkybių visuma leidžia jos elgesį vertinti kaip itin neatsargų ir turėjusį reikšmės įvykiui.
Teismas pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas prieš pradedant važiuoti atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu nereiškia absoliučios vairuotojo atsakomybės už bet kokias tokio manevro pasekmes. Būtina atsižvelgti į konkrečią situaciją ir kitų eismo dalyvių veiksmus.
Nors buvimas „aklojoje“ zonoje savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis atsargiai, teismas vertino, ar konkrečiomis aplinkybėmis T. B. objektyviai galėjo numatyti, kad moteris yra už autobuso, ir išvengti susidūrimo.
Įvertinęs visus surinktus duomenis, teismas nenustatė pakankamo pagrindo teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, buvo nepakankamai rūpestingas ar neatitiko atsargaus vairuotojo elgesio standarto. Vien pats eismo įvykis ir jo padariniai, teismo vertinimu, neįrodo, kad juos sukėlė nusikalstamai neatsargūs kaltinamojo veiksmai.
T. B. išteisintas, nes jo veiksmuose nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Jiems išaiškinta teisė žalos atlyginimo siekti civilinio proceso tvarka. Iš išteisintojo taip pat nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
