Mėgstamas darbas ne visada reiškia, kad darbuotojas jame pasiliks. Naujas tyrimas atskleidė, kokio atlygio tikisi 19–29 metų dirbantys žmonės, kas juos skatina dairytis kitos darbovietės ir kokios sąlygos jiems tampa lemiamos.
Užimtumo tarnyba ketvirtadienį pristatė jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Tarnybos užsakymu jį birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą. Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatė ir pagrindinius skirtumus tarp jaunų bei vyresnių darbuotojų požiūrio į darbą.
Atlyginimo lūkesčiai – nuo 1 500 eurų
Atlygis 70 proc. apklaustų jaunuolių yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis darbą. Daugiau nei pusė respondentų darbo pasiūlymą svarstytų tik tuo atveju, jei į rankas būtų mokama bent 1 500 eurų. Kas penktas tikisi daugiau nei 2 000 eurų.
I. Balnanosienės teigimu, norimas atlyginimas ne visada susijęs su darbuotojo kvalifikacija. Be to, Vilniuje gyvenančių jaunuolių lūkesčiai didesni nei kituose Lietuvos miestuose.
Pasak direktorės, jei kitur Lietuvoje jaunimas apie atlyginimą pradeda kalbėti nuo 1 500 eurų, sostinėje maždaug 2 000 eurų už darbą laikoma savaime suprantama suma.
Jauni darbuotojai taip pat tikisi greito atlygio augimo. 44 proc. mano, kad alga turėtų būti keliama iškart pasibaigus bandomajam laikotarpiui, o 41 proc. – per pirmuosius darbo metus.
Darbu patenkinti, bet vis tiek planuoja išeiti
Nors 67 proc. apklaustųjų savo darbu yra patenkinti, 76 proc. bent kartais svarsto jį pakeisti. Ketvirtadalis respondentų planuoja ieškoti kitos darbovietės, o 13 proc. jau aktyviai tai daro.
Užimtumo tarnybos vadovės vertinimu, tam nebūtinai reikia rimtos priežasties. Jaunimas gali norėti naujų užduočių, kitokios veiklos arba tiesiog išbandyti save kitoje srityje.
Jauni žmonės darbo vietos taip pat nekeičia taip retai kaip anksčiau. Tyrimo dalyviai vidutiniškai jau yra dirbę daugiau nei trijose darbovietėse. Tik 13 proc. visą profesinę patirtį sukaupė vienoje įmonėje, o kai kurie apklaustieji yra dirbę net 8–12 darboviečių.
I. Balnanosienė ragina darbdavius kandidato neatmesti vien dėl dažnų pokyčių gyvenimo aprašyme. Anot jos, per ketverius metus 12 darboviečių gali reikšti, kad jaunas žmogus tiesiog ieškojo sau tinkamos veiklos ir bandė save skirtingose srityse.
Netinkamas sąlygas ilgai kentėti nenori
30 proc. jaunuolių netenkinamas darbo sąlygas toleruotų 1–3 mėnesius. Dar 36 proc. su jomis taikstytųsi 3–6 mėnesius.
Direktorės teigimu, įmonės turi įvertinti, kad jaunas darbuotojas jose gali neužsibūti ilgai. Vis dėlto tai nereiškia, kad nebereikia investuoti į jo mokymą. Jaunuosius darbuotojus, pasak I. Balnanosienės, būtina ugdyti, tačiau darbdaviai neturėtų trukdyti jiems ieškoti savo kelio ir augti.
Dažniausia išėjimo priežastis – per mažas atlygis
47 proc. apklaustų jaunuolių darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo. 43 proc. išėjimą sietų su stresu, nuovargiu ar perdegimu, o 25 proc. – su geresnėmis karjeros galimybėmis.
Jaunimui svarbu, kiek laiko po darbo lieka šeimai, draugams ir poilsiui. 62 proc. respondentų nurodė, kad jiems reikšminga darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kas dešimtas dėl daugiau laisvo laiko sutiktų uždirbti mažiau.
I. Balnanosienė pastebi, kad vyresni darbuotojai dažniau akcentuoja pastovumą, saugumą ir užtikrintumą, o jaunimui svarbiau, kiek laiko lieka gyvenimui už darbo ribų.
Svarbūs ir santykiai kolektyve: 55 proc. jaunuolių naujoje darbovietėje tikisi draugiškos komandos, o 57 proc. – aiškiai suformuluotų užduočių.
Skiriasi ir reakcija į konfliktus. Vyresni darbuotojai dažniau mėgina problemas išspręsti, o jauni žmonės linkę pasirinkti kitą darbovietę.
Fizinis ir emocinis krūvis iš darbo išstumia vyresnius
Vyresniems žmonėms keisti profesinę veiklą kartais tenka dėl sveikatos. Ilgą laiką dirbant fiziškai sunkų arba didelės įtampos reikalaujantį darbą, jį tęsti tampa vis sudėtingiau.
Užimtumo tarnybos vadovė išskyrė sveikatos priežiūros, švietimo, maitinimo, gamybos ir logistikos sektorius. Kaip pavyzdį ji pateikė slaugytojus: jų darbas yra fiziškai ir emociškai sunkus, o po 20 ar daugiau metų organizmas nuo tokio krūvio gali būti išsekęs.
Lankstumas svarbiau už pamainas
45 proc. jaunuolių renkantis darbą svarbus lankstus grafikas, o 40 proc. vertina galimybę darbą suderinti su asmeniniu gyvenimu. 67 proc. norėtų dalį laiko dirbti iš namų, o dalį – darbovietėje. Tokį modelį ypač palankiai vertina Vilniuje gyvenantys ir 25–29 metų respondentai.
51 proc. apklaustųjų neigiamai vertina pamaininį darbą ir budėjimus. Jaunimas taip pat norėtų pats labiau kontroliuoti, kada pradeda ir baigia darbo dieną.
Gamybos, logistikos, prekybos, viešbučių ir restoranų sektoriuose tai ne visada įmanoma, nes darbuotojams tenka dirbti pamainomis, naktimis arba atlikti pasikartojančias užduotis. Dėl to šioms įmonėms sudėtingiau pritraukti jaunų žmonių.
I. Balnanosienės teigimu, ateityje tokiems darbdaviams gali tekti keisti darbo organizavimą, o dalį rutininių užduočių patikėti robotams ir kitoms automatizuotoms sistemoms.
Nedarbo nebijo, bet dėl ateities nerimauja
45 proc. jaunuolių nerimauja dėl perdegimo. Po 32 proc. baiminasi darbdavių lūkesčių ir to, kad darbui teks skirti per daug asmeninio laiko. Tačiau nedarbo baimę nurodė tik 4 proc. apklaustųjų.
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės, jaunimas darbo praradimą vertina gerokai drąsiau. Jauni žmonės gali išbandyti įvairias veiklas, mokytis, pradėti savo verslą ir dažnai greičiau randa naują darbą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, jauniems žmonėms, kurie kreipiasi į tarnybą, įsidarbinti vidutiniškai prireikia apie 140 dienų. Vyresniems darbuotojams tam reikia maždaug 280 dienų.
Vis dėlto visiško užtikrintumo nėra: tik 1 proc. apklaustųjų teigė nejaučiantys jokio nerimo dėl savo ateities darbo rinkoje.
