Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos analizė atskleidė prieštaringą tendenciją: 2021–2025 m. šios amžiaus grupės žmonių ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis augo, tačiau mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių mažėjo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pažymi, kad didesnis užregistruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia, jog vyresni žmonės pradėjo sirgti dažniau. Ligotumo rodiklius veikia kreipimosi į gydymo įstaigas dažnumas, nustatomos ligos ir tai, kiek laiko su lėtinėmis ligomis gyvenama. Todėl augantys rodikliai gali rodyti ir dažnesnį ligų nustatymą, ilgesnį gyvenimą su lėtinėmis ligomis bei didesnį sveikatos sistemoje sukauptų duomenų kiekį.
Dažniausiai 65 metų ir vyresniems gyventojams nustatytos kraujotakos sistemos ligos. Jų ligotumas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 2,5 proc. Dar labiau augo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rodiklis – 35,5 proc. Tarp vyrų šis padidėjimas siekė 47,5 proc., tarp moterų – 31 proc.
Taip pat daugėjo hipertenzijos, širdies nepakankamumo, 2 tipo cukrinio diabeto ir lipoproteinų apykaitos sutrikimų atvejų.
Dideli skirtumai tarp savivaldybių
Vyresnių gyventojų sveikatos rodikliai skyrėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. 2021–2025 m. kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 3,2 proc., o miesto gyventojų – 1,6 proc.
2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų, tenkančių 1 000 gyventojų, užregistruota Jonavos r. (951,7), Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0) ir Kėdainių r. (926,1) savivaldybėse. Mažiausi rodikliai nustatyti Neringos (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštono (748,7) ir Palangos (797,7) savivaldybėse.
Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų kaimo vietovėse padaugėjo 47 proc., o miestuose – 30,6 proc. Daugiausia tokių ligų atvejų 2025 m. teko Kėdainių r. (783,0 atvejo 1 000 gyventojų), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9) ir Rokiškio r. (729,3) savivaldybėms.
Mažiausi šios ligų grupės rodikliai buvo Neringoje (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3) savivaldybėse.
Mirtingumas nuo kraujotakos ligų krito 22,7 proc.
Nors ligotumas didėjo, visose trijose analizuotose mirties priežasčių grupėse mirtingumo rodikliai mažėjo. Labiausiai sumažėjo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų – 2021–2025 m. jis krito 22,7 proc., nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vis dėlto 2025 m. kraujotakos sistemos ligos išliko pagrindine 65 metų ir vyresnių žmonių mirties priežasčių grupe. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o nuo piktybinių navikų – 2,1 proc. Pastarasis rodiklis beveik nekito: 2021 m. jis siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
J. Jaselionienės teigimu, mažėjantis mirtingumas yra teigiamas pokytis, tačiau tai nereiškia, kad vyresni žmonės susiduria su mažiau sveikatos iššūkių. Didėjantis lėtinių ligų skaičius rodo prevencijos ir tinkamos ligų kontrolės svarbą.
Pasak jos, daugiau dėmesio reikėtų skirti kaimo gyventojams, nes kai kurių ligų ligotumas ir mirtingumas ten yra didesni. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vyresnius vyrus, kurių mirtingumas nuo išorinių priežasčių tebėra gerokai didesnis nei moterų. Higienos instituto atstovė pabrėžia būtinybę gerinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą bei mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos netolygumus.
Institutas taip pat rekomenduoja stiprinti griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją, ypač tarp 85 metų ir vyresnių bei kaimo vietovėse gyvenančių žmonių. Griuvimų rizikai mažinti siūloma taikyti fizinio aktyvumo priemones, padedančias palaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.
