Eismo įvykyje mažametę pėsčiąją mirtinai sužalojęs vairuotojas bandė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo gynėjo kasacinio skundo nepriėmė.
Gynyba teigė, kad vyras nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Pasak gynėjo, pagrindinė nelaimės priežastis buvo pačios mergaitės elgesys.
LAT atrankos kolegija konstatavo, kad skunde iš esmės dar kartą ginčijami ekspertų vertinimai bei žemesniųjų teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Tinkamų teisinių kasacijos pagrindų skunde, teismo vertinimu, nebuvo.
Gynyba tvirtino, kad smūgio išvengti nebuvo įmanoma
Vytautas (visi straipsnyje minimi asmenų vardai pakeisti – aut. past.) buvo nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, per kurį buvo sužalota ir vėliau mirė mažametė pėsčioji.
Telšių apylinkės teismas nuosprendį priėmė 2025 m. balandžio 3 d. Šį sprendimą Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 31 d. paliko galioti. Vytauto gynėjas kreipėsi į LAT, prašydamas abu teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Gynėjas taip pat prašė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde buvo teigiama, kad teismai netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp vairuotojo veiksmų, mergaitės sužalojimo ir jos mirties.
Gynybos pozicija buvo tokia, kad Vytautas nepažeidė nei Kelių eismo taisyklių, nei automobilio eksploatavimo reikalavimų. Esą vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir to nebūtų galėjęs padaryti jokiomis aplinkybėmis.
Kasaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad mažametės padaryti KET pažeidimai buvo būtina eismo įvykio sąlyga ir pagrindinė jo priežastis. Gynėjo teigimu, nelaimė nebūtų įvykusi, jei Emilija būtų ėjusi kelkraščiu ir laikėsi taisyklių.
Buvo abejojama ekspertų vertinimais
Didelę skundo dalį sudarė argumentai dėl specialistų ir ekspertų darbo. Gynyba tvirtino, kad teismai neįvertino dalies išvadų, konsultacinės specialisto išvados, automobilio bei įvykio vietos apžiūrų ir matavimų duomenų.
Taip pat teigta, kad kaltinimui nepalankios aplinkybės buvo atrinktos pasirinktinai, liko nepašalintų prieštaravimų, o kai kurie gynybai naudingi duomenys nepagrįstai nelaikyti įrodymais.
Gynėjas rėmėsi konsultacine specialisto išvada ir nepriklausomo specialisto paaiškinimais. Jis prašė iš naujo įvertinti ekspertizės aktus, ant automobilio rastus objektus, smūgio vietos matavimus ir aplinkybes, buvusias iki susidūrimo.
Apeliacinis teismas taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neatsakė į esminius gynybos klausimus – kokius konkrečiai KET pažeidimus padarė Vytautas ir kaip jie buvo susiję su mergaitės mirtimi.
Vis dėlto LAT atrankos kolegija nustatė, kad šie klausimai jau buvo pateikti apeliaciniame skunde. Šiaulių apygardos teismas juos išnagrinėjo ir pateikė aiškius bei išsamius atsakymus.
Kasaciniame skunde nebuvo nurodyta, kad apeliacinio teismo išvados prieštarauja konkrečiai teisės normai. Vietoj to buvo siekiama dar kartą pasirinkti gynybai palankesnius ekspertų vertinimus ir iš naujo nustatyti nelaimės priežastis.
LAT priminė, kad kasacine tvarka sprendimai tikrinami tik teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas iš naujo neatlieka ekspertizių, nepervertina visų byloje esančių įrodymų ir nenustato naujų eismo įvykio aplinkybių.
Teismo vertinimu, vien nesutikimas su nepalankiu nuosprendžiu, teisės aktų citavimas ar gynybai palankus įrodymų aiškinimas nėra pakankamas pagrindas bylai priimti nagrinėti.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad proceso pažeidimai skunde buvo įvardyti deklaratyviai. Gynyba nepaaiškino, kaip konkretūs pažeidimai suvaržė nuteistojo teises arba sutrukdė teismams bylą išnagrinėti nešališkai.
Dėl šių priežasčių kasacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas nuteistojo gynėjui. Atrankos kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
