Įsitikinimas, kad „nieko neskauda“ arba kad negalavimas praeis savaime, gali turėti skaudžių pasekmių. Gydytojas urologas Marius Anglickis pabrėžia, kad kai kurios ligos, tarp jų ir vėžys, ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais, o susirgti gali ir jauni žmonės.
Specialisto teigimu, sveikata reikėtų rūpintis nelaukiant pirmųjų įspėjamųjų ženklų. Jis pastebi, kad žmonės automobilio techninę būklę tikrina privalomai, tačiau savo sveikatai tokio pat dėmesio dažnai neskiria.
Į gydytojo kabinetą neretai ateina žmonės, tikinantys, kad 20 ar 30 metų buvo visiškai sveiki. Tačiau ištyrus paaiškėja, kad jie turi vėžį, akmenų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Erekcijos sutrikimai gali būti rimtas perspėjimas
Pasak M. Anglickio, tyrimai rodo, kad vyras nuo pirmųjų simptomų iki vizito pas gydytoją vidutiniškai laukia net dvejus metus. Vienas galimų ankstyvų signalų – erekcijos sutrikimai.
Gydytojas aiškina, kad erekcija nėra vien seksualinio gyvenimo klausimas – ji atspindi bendrą vyro sveikatos būklę. Jeigu erekcija išnyksta, o vyras nekeičia gyvenimo būdo, nenustoja rūkyti ir nepradeda daugiau judėti, per 5–7 metus jam gali išsivystyti insultas arba infarktas.
Taip esą nutinka todėl, kad varpos kraujagyslės yra vienos jautriausių: pirmiausia pažeidžiamos jos, o vėliau problemos gali atsirasti širdies kraujagyslėse. Gydytojas šią situaciją palygino su kanarėle šachtoje – jai nustojus čiulbėti, šachtininkai suprasdavo, kad reikia nedelsiant trauktis dėl pavojingų dujų.
Į urologą taip pat reikėtų kreiptis, jei susilpnėjo šlapimo srovė, padažnėjo šlapinimasis ar naktį tenka keltis du ar tris kartus. Anksčiau nustatytą problemą paprastai išspręsti lengviau ir pigiau, kaip ir automobilio gedimą, pastebėtą dar prieš užsidegant geltonai ar raudonai įspėjamajai lemputei.
Sėklidžių vėžio pikas – 18–25 metai
Urologo kabinete laukti garbaus amžiaus nereikėtų. Nors konkretaus amžiaus, nuo kada būtina pradėti tikrintis, nėra, gydytojas ragina pasitikrinti kuo anksčiau ir tai daryti kas porą metų.
M. Anglickis teigia kasmet atsitiktinai nustatantis sėklidžių vėžį bent penkiems jauniems vyrams. Šios ligos dažniausias amžius – 18–25 metai. Pasak jo, 25 ar 35 metų pacientams taip pat buvo diagnozuotas inkstų vėžys, todėl svarbiausia ligą aptikti anksti.
Urologai gydo ne tik vyrus. Moterys taip pat gali susirgti šlapimo pūslės ar inkstų vėžiu, turėti akmenų ir kitų navikų. Gydytojas pateikė pacientės pavyzdį: atliekant atsitiktinį ultragarsinį tyrimą jai buvo rastas nedidelis inksto navikas. Jį planuota sunaikinti adata, kontroliuojant echoskopu, todėl prognozė turėjo būti gera.
Jei pacientė būtų atėjusi po penkerių ar šešerių metų, kai vėžys jau būtų išplitęs, išgydymas greičiausiai nebebūtų įmanomas. Tokiu atveju būtų taikomas tik simptominis gydymas, imunoterapija ar chemoterapija, galinti prailginti gyvenimą. Todėl gydytojas ragina geriau pasitikrinti šimtą kartų be reikalo, nei vieną kartą neateiti, kai pagalba jau būtina.
„Nieko neskaudėjo“ – kol liga tapo vėžiu
Gydytojas prisiminė ir pacientą, kuriam prieš porą metų buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Vyras turėjo atvykti pakartotiniam įvertinimui, tačiau nebegrįžo, nes jautėsi gerai ir nieko neskaudėjo. Dabar jam nustatytas vėžys.
M. Anglickis pabrėžia, kad nereikėtų laukti akivaizdžių, „raudonų“ signalų. Moterims profilaktiškai rekomenduojama lankytis pas ginekologą, o vyrams – pas urologą. Dešimt ar penkiolika minučių, skirtų patikrai, gali padėti užkirsti kelią daugeliui problemų.
Gydytojas pastebi, kad jaunoji karta į sveikatą žiūri atsakingiau: pajutę skausmą, pastebėję erekcijos pablogėjimą ar kitus pokyčius, jauni žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus ir išsitiria.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma visuotinė prostatos vėžio patikros programa. Joje gali dalyvauti visi 50 metų sulaukę vyrai. Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tikrintis galima pradėti nuo 40 metų. M. Anglickis šią programą vadina didele galimybe, tačiau pabrėžia, kad žmonėms vis dar trūksta susidomėjimo savo sveikata.
Prie sveikatos problemų gali prisidėti ir stresas, ir mikroplastikas
Vienu didžiausių sveikatai kenkiančių veiksnių gydytojas laiko stresą. Psichologinis stresas organizme gali virsti oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles. Jis gali būti susijęs tiek su vėžio atsiradimu, tiek su kraujagyslių kalkėjimu.
Tokiu atveju, kaip aiškina gydytojas, pirmiausia gali nukentėti kraujotaka varpoje, vėliau – širdyje, o galiausiai išsivystyti infarktas, insultas ir kitos ligos. Visiškai išvengti streso neįmanoma.
Kita šiuolaikinio gyvenimo problema, pasak M. Anglickio, yra plastikas. Europos urologų asociacijos konferencijoje pristatyta studija parodė, kad mikroplastiko randama kiekvieno vyro sėklidžių audinyje.
Gydytojas teigia, kad mikroplastikas gali būti susijęs su žemu testosterono kiekiu, vaisingumo ir endokrininės sistemos sutrikimais bei kitomis sveikatos problemomis. Tikėtina, kad jis gali prisidėti ir prie didesnio onkologinių ligų dažnio. Visiškai jo išvengti sudėtinga, nes mikroplastikas į organizmą patenka kvėpuojant, valgant, geriant ar net kramtant gumą ir kaupiasi audiniuose.
