Ukrainos kariuomenė teigia, kad operacija, skirta sutrikdyti Rusijos oro uostų darbą, dar tik įsibėgėja. Du prie jos plano rengimo prisidėję šaltiniai apie tai papasakojo leidiniui „The Atlantic“.
Pradiniame sumanyme buvo numatyta kasdien prieš Maskvos oro uostus siųsti iki tūkstančio bepiločių orlaivių. Vis dėlto Volodymyras Zelenskis tokį scenarijų įvertino kaip pernelyg pavojingą ir kol kas neleido jo įgyvendinti. Vienas iš plano autorių teigė, kad Ukraina rengiasi pradėti serijinę dronų su dirbtiniu intelektu gamybą. Šie aparatai turėtų trikdyti Rusijos oro gynybos darbą ir smogti oro uostams.
Ukrainoje kuriami dronai pasitelkia vaizdų derinimo su žemėlapiais technologiją, vadinamą „map matching“, taip pat dirbtinį intelektą, padedantį atpažinti taikinius ir priimti sprendimą dėl smūgio. Keletas tokių aparatų pirmą kartą panaudoti rugsėjo viduryje prieš objektus Rusijos okupuotoje Donecko srities dalyje. Operacijos kūrėjas teigė, kad netrukus prasidės masinė šių dronų gamyba.
Pagal pirminį planą bepiločiai turėjo padėti apeiti Rusijos oro gynybą ir atakuoti Maskvos bei kitų miestų oro uostus. Tačiau didelio masto smūgių Rusijos oro uostams Ukraina kol kas nerengė. Plano autoriai pabrėžė, kad operacijos sėkmė nepriklauso nuo Jungtinių Valstijų technologijų ar žvalgybos informacijos.
Užuot tiesiogiai atakavę oro uostus, Ukrainos kariai naudoja tolimojo nuotolio dronus, kad sukeltų grėsmę oro erdvėje aplink šiuos objektus. Dėl to Rusijos valdžia priversta laikinai uždaryti oro uostus ir atšaukti skrydžius.
Vienas su žurnalistais bendravęs V. Zelenskio patarėjas sakė, kad prezidentas pirmenybę teikia būtent tokiai taktikai, nes ji leidžia išvengti civilinių lėktuvų atakų. Jo teigimu, tokie veiksmai būtų prilygę piratavimui, o prezidentas jų leisti nenori.
Operacija „M&Ms“
Apie operacijos „M&Ms“ rengimą „The Atlantic“ pirmą kartą paskelbė rugpjūčio 20 d. Po publikacijos kilo diskusija, ar smūgiai civiliniams oro uostams apskritai yra leistini. Kai kurie Ukrainos ir Vakarų pareigūnai manė, kad V. Zelenskio įvesti apribojimai, atsižvelgiant į Rusijos atakas prieš civilinius objektus, buvo per griežti.
Vienas plano autorių teigė, kad visuomenės spaudimas paveikė V. Zelenskio sprendimą rugsėjo 1 d. viešai perspėti užsienio oro linijas dėl skrydžių į Rusiją pavojaus. Tuo pat metu Ukrainos prezidentas pabrėžė, jog Kyjivas neketina atakuoti civilinių orlaivių.
Vienas Ukrainos pareigūnas paaiškino, kad tuo metu šalis dar neturėjo pakankamai specializuotų dronų, kad galėtų ilgą laiką blokuoti Maskvos oro uostus. Po V. Zelenskio perspėjimo skrydžius į Maskvą laikinai sustabdė tik „Air Tanzania“. Didžiosios oro linijos, tarp jų „Emirates“ ir „Flydubai“, veiklą tęsė.
„The Atlantic“ vienas Ukrainos atstovas pripažino, kad iki galo įgyvendinti sumanymo nepavyko.
Vis dėlto atsisakius pirminio scenarijaus Ukrainos dronų atakos jau padarė didelę įtaką Rusijos oro uostų darbui.
Vienas ryškiausių atvejų užfiksuotas spalio 9 d., kai iš Turkmėnistano grįžo Vladimiras Putinas ir dėl dronų veiklos buvo uždaryti Maskvos oro uostai. Rusijos prezidento lėktuvas „Il-96 RA-96025“, anksčiau nuskraidinęs jį į Turkmėnistaną, Maskvoje nusileisti negalėjo ir galiausiai nutūpė Sankt Peterburge, skelbė „Agentstvo“ analizė.
Su operacijos detalėmis susipažinęs Ukrainos kariškis „The Atlantic“ teigė, kad dronų atakos sutapimas su V. Putino grįžimu buvo atsitiktinis.
Dar rugpjūtį dėl Ukrainos bepiločių atakų Rusijos oro uostuose taikytų apribojimų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo karo pradžios. Vėliau padėtis Maskvos aviacijos mazge dar labiau komplikavosi. Praėjusią savaitę trijų sostinės oro uostų veikla dėl dronų buvo paralyžiuota beveik pusei paros, o dieną anksčiau Maskvos aviacijos mazgas buvo uždarytas rekordiškai ilgai – 7 valandoms.
