SGP.LT – Naujienų portalas
Gyvenimas·

Net kiečiausi drąsuoliai čia sprunka klykdami: kas jų laukia Kauno rajono siaubo parke?

Spalį prekybos centrus užplūsta šiurpi atributika, o Helovino gerbėjų namuose ir kiemuose atsiranda skeletai, vaiduokliai, voratinkliai bei išskaptuoti moliūgai. Adrenalino ir baimės ieškantys žmonės tuo metu keliauja į siaubo parkus. Vienas jų veikia Kauno rajone, Novos kaime.

Siaubo tematikos parkas „DeadTown“ lankytojų sulaukia iš įvairių Lietuvos miestų, taip pat iš kaimyninių šalių. Čia ne vienas įsitikina, kad įsivaizduojamas bebaimiškumas gali išnykti vos prasidėjus pramogai.

Parko vadovas Donatas Antonovas pasakoja matęs ne vieną atvejį, kai didžiausiais drąsuoliais save laikę lankytojai netrukus pradėdavo sprukti nuo juos gąsdinančių personažų.

Jis prisiminė vyrą, kuris prieš apsilankymą tikino nieko nebijantis ir esą jo neįmanoma išgąsdinti. Tačiau po 10 minučių šis nuo klouno su pjūklu bėgo tokiu greičiu, kad, pasak D. Antonovo, galėjo laimėti bėgimo varžybas. Negana to, vyras parke pametė automobilio raktelius ir jų tą pačią dieną nebeieškojo – sugrįžo kitą dieną.

Parkas atsirado iš renginių organizavimo patirties

Šiemet šeštąjį sezoną Helovino laikotarpiu lankytojus priimantis parkas buvo vienas pirmųjų tokio pobūdžio objektų Lietuvoje. D. Antonovo vertinimu, jis buvo maždaug trečias šalyje ir dabar yra vienas didžiausių.

Parkas užima daugiau nei 5 hektarus, o jo statiniai – apie 5000 kvadratinių metrų. Juose įrengti šeši siaubo labirintai, kurių kiekviename yra nuo 10 iki 20 kambarių. Lankytojai turi pereiti maršrutą nuo pradžios iki pabaigos.

Idėja sukurti tokią erdvę gimė natūraliai. D. Antonovas daugiau nei 10 metų dirba renginių organizavimo srityje. Kartą surengęs siaubo tematikos renginį jis pamatė, kad tokia pramoga žmonėms patinka.

Pasidomėjus panašiais projektais Amerikoje ir Europoje, nuspręsta tokį parką įkurti ir Lietuvoje. Pradžia nebuvo paprasta – planus pakoregavo tuo metu dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas. Pirmaisiais metais parkas veikė ribotai, tačiau jo potencialas buvo matomas, todėl kitam sezonui pasiruošta gerokai rimčiau.

Šeši labirintai lankytojus nukelia į skirtingus pasaulius

Rizika pasiteisino: spalį parką aplanko tūkstančiai žmonių. Spalio 2-ąją šiemet atsidariusiame objekte dirba maždaug 150 žmonių, tarp jų – apie 100 animatorių. Aktyviai lankytojus pasitinka ir gąsdina 70 jų.

Vieniems svarbiausia apžiūrėti menines dekoracijas, kiti į parką ateina dėl netikėtų išgąsčių ir adrenalino. Teritorija suplanuota taip, kad veiklos rastų skirtingų poreikių lankytojai.

Labai bijantys gali rinktis šviesesnį paros metą arba atvykti su kolektyvu ir draugais. Vaikus dažniau domina aktyvios pramogos bei animatoriai.

Šešiuose labirintuose įrengtos beprotnamio, skerdyklos, pragaro, cirko ir landynės tematikos erdvės. Šių metų naujiena – Holivudas. Kiekvienas labirintas atitinkamai dekoruotas, o lankytojus jame pasitinka šiurpiais kostiumais apsirengę animatoriai.

Cirko erdvė išsiskiria tuo, kad joje leidžiamas fizinis kontaktas. Animatoriai gali liesti lankytojus, nuvesti juos į kitą kambarį, liepti atsigerti iš kriauklės ar atsigulti ant lovos.

Žmonės bijo skirtingų dalykų: vienus išgąsdina klounai, kitus – raganos. Pasak parko vadovo, beveik kasdien pasitaiko lankytojų, kurie iš anksto tikina nebijantys nieko, tačiau po 15 minučių klykdami bėgioja po parką. Kartais jie pervertina savo galimybes, o kartais susiduria su baime, kurios nesitikėjo, pavyzdžiui, klounu.

Į parką važiuoja šeimos ir senjorai

Nors siaubo pramogos dažnai siejamos su paaugliais ir jaunimu, parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės: šeimos su vaikais, draugų kompanijos, vyresni žmonės ir senjorų grupės.

D. Antonovas neseniai prisiminė grupę moterų, kurios save pristatė kaip aktyvias pramogų ieškančias senjores. Jos atvyko 16 valandą, parke išbuvo iki 18 valandos, apžiūrėjo animatorius ir dekoracijas, tačiau rinkosi veiklas pagal savo baimės lygį.

Parke kartais susirenka net kelios šeimos kartos – vaikai, tėvai ir anūkai. Kol vieni pramogauja su animatoriais, kiti vaikštinėja po teritoriją ir apžiūri ekspoziciją. Seneliai neretai renkasi poilsį maitinimo zonoje, kur gali atsigerti kavos ar arbatos bei užkąsti.

Čia nėra nustatyta vieno privalomo lankymo maršruto: vieni gali būti kavinėje, kiti – siaubo kambariuose, o dar kiti apžiūrinėti bendrą parko ekspoziciją.

Griežto amžiaus cenzo nėra, tačiau tėvams patariama įvertinti vaikų reakciją į baimę. Dažniausiai vaikus rekomenduojama vestis nuo šešerių ar septynerių metų, nors parke apsilanko ir jaunesni, net trejų metų vaikai.

Pasitaiko ir 13-mečių, kurie dar nepasiekę vartų išsigąsta, tačiau kai kurie aštuonmečiai į pramogas reaguoja priešingai – šokinėja iš laimės, juokiasi ir nori tęsti linksmybes.

Lankytojai atvyksta iš visos Lietuvos ir užsienio

Į parką žmonės keliauja iš įvairių Lietuvos vietų. Dalis lankytojų kelioms valandoms atvyksta net iš Klaipėdos ar Kretingos. Kauno ir Vilniaus gyventojai, pasak vadovo, sudaro įprastą lankytojų dalį dėl nedidelio atstumo.

Per metus susiformavo ir nuolatinių lankytojų ratas. Kai kurie sugrįžta kasmet ar kas dvejus metus, o kiti parke apsilanko kelis kartus per tą patį sezoną – vienąkart su vienais, kitąkart su kitais draugais.

Parke apsilanko ir užsieniečių iš Latvijos bei Lenkijos. Nors jų nėra daug, jie atvyksta norėdami išbandyti tokias pramogas ir pasižiūrėti, ką galima rasti kitose šalyse.

Siaubo parką aplanko ir žinomi Lietuvos žmonės. Kiekvienais metais čia užsuka Mino ir Merūnas Vitulskis. Šiemet nutiko netikėta istorija su Stanislavu Stavickiu-Stano: jis pats nusipirko bilietus ir atvyko, o parko darbuotojai iš anksto apie jo vizitą nebuvo informuoti. Vis dėlto lankytojai atpažino žinomą veidą ir jį praleido be įprastų formalumų.

Prieš Heloviną bilietų beveik nebelieka

Vienu metu parkas gali priimti 400 lankytojų, o per dieną jų sulaukia iki 1200. Arčiausiai Helovino lankytojų srautai dar labiau išauga.

Pirmąsias dvi savaites po atidarymo, kuris vyksta pirmąjį spalio savaitgalį, parkas dirba nuo penktadienio iki sekmadienio. Vėliau darbo laikas išplečiamas iki ketvirtadienio–sekmadienio, o nuo spalio 20 dienos parkas lankytojų laukia kasdien.

Didžiausias susidomėjimas paprastai jaučiamas likus savaitei iki Helovino – tuo metu bilietai būna išpirkti, o vietos kitoms dienoms taip pat sparčiai mažėja.

Parkas atsidaro 16 valandą ir dirba iki 22 valandos. Spalio 30 ir 31 dienomis jis uždaromas vidurnaktį.

Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki darbo pabaigos. Vis dėlto darbuotojams neretai tenka dirbti ilgiau, nes žmonės nėra išprašomi nustatytu laiku – jų laukiama, kol visi sugrįžta iš pramogų.

Lankymosi trukmė neribojama, tačiau įprastai parke žmonės praleidžia apie dvi valandas. Penktadieniais ir šeštadieniais gali prireikti maždaug trijų valandų, nes prie siaubo kambarių susidaro eilės, o į vidų lankytojai įleidžiami po keturis.

Bilietų kainos ir svarbios taisyklės

Iš anksto internetu įsigytas bilietas kainuoja 20 eurų, o perkant vietoje – 25 eurus. Norintys bilietą įsigyti vietoje turi laukti atskiroje eilėje, kuri piko metu kartais užtrunka iki 30 minučių.

Bilietus internetu įsigiję lankytojai gauna parko taisyklių atmintinę, o atvykusieji ją randa registratūroje prie įėjimo.

Parke draudžiama vartoti alkoholį, atsinešti gėrimų stiklinėje taroje ir įsivesti gyvūnus. Augintiniai neįleidžiami dėl jų pačių patiriamo streso bei kitų lankytojų saugumo.

Didžiausi lankytojų srautai paprastai susidaro penktadieniais ir šeštadieniais. Norintiems išvengti didesnių žmonių minių labiau tinka ketvirtadienis arba sekmadienis.

Lapkričio 1-oji kasmet tampa paskutine parko darbo diena. D. Antonovo teigimu, po Helovino žmonės pradeda ruoštis Kalėdoms, o ši šventė tarsi užpildo laiką tarp vasaros pabaigos ir žiemos švenčių.

Dalintis šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *