Lietuva pagal skurdo rodiklius tebėra tarp prasčiausiai vertinamų Europos Sąjungos šalių. Didžiausius sunkumus patiria senjorai, žmonės su negalia ir bedarbiai. Ekspertų teigimu, skurdo mažinimui vis dar trūksta politinio dėmesio ir konkrečių sprendimų.
Šią temą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Lietuva – ketvirta nuo galo
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skurdo rodiklius yra ketvirtoje vietoje nuo galo. Už ją žemiau rikiuojasi tik Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
Aistė Adomavičienė pabrėžė, kad neigiamą padėtį atskleidžia ne tik bendroji statistika, bet ir skurdo rizikos gylis bei kasmet per šildymo sezoną atliekamos apklausos. Jų rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais žmonės patiria vis didesnį finansinį spaudimą.
Maždaug keturi iš dešimties bedarbių, pensinio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia susiduria su skurdo rizika. Ypač smarkiai, pasak A. Adomavičienės, išaugo žmonių su negalia skurdo rizika – ji yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios. Pagal šį rodiklį Lietuva yra beveik paskutinėje vietoje Europoje.
Šioms grupėms dažnai sunku pačioms užsidirbti pragyvenimui. Senjorai dirba tol, kol gali, nors tai ne visada lemia gera finansinė padėtis. Žmonėms su negalia įsidarbinti trukdo ir nuo jų galimybių nutolę darbo rinkos reikalavimai.
Prie labiau pažeidžiamų grupių taip pat priskiriami vieniši asmenys ir vieniši tėvai. Vis dėlto vaikų skurdo rizikos mažinimas yra sritis, kurioje Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą. Tai rodo, kad veiksmingos priemonės gali duoti rezultatų.
Vaikų padėtį pagerino išmokos ir didesni atlyginimai
Vaikų skurdo rizika mažėjo po to, kai buvo įvesti vaiko pinigai, o nepasiturinčioms šeimoms pradėti mokėti diferencijuoti papildomi vaiko pinigai. Prie pokyčių prisidėjo ir augusios kitos išmokos bei darbo užmokestis: didesnes pajamas gaunantys tėvai gali geriau užtikrinti vaikų gerovę.
Tačiau jaunuoliui pradėjus savarankišką gyvenimą, jo padėtis dažnai vėl pablogėja, kol pavyksta įsitvirtinti. Skurdo rizika skirtingais gyvenimo etapais svyruoja, todėl pagal atskiras tikslines grupes matomas nuolatinis bangavimas.
Ekspertas: skurdui trūksta politinės valios
Romo Lazutkos vertinimu, skurdo problema išlieka opi todėl, kad jai nepakanka dėmesio iš sprendimus galinčių priimti politikų. Vaikų skurdo mažėjimą prieš maždaug penkerius metus paskatino politinė valia, augę atlyginimai, didinta minimalioji alga, valdžios pagalba ir vaiko pinigai.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, apie 17 proc. vaikų, arba maždaug 70 tūkst., vis dar gyvena piniginiame skurde. Įprastose šeimose, kuriose abu tėvai dirba ir augina vieną ar du vaikus, situacija dažniausiai yra geresnė. Tačiau šeimai iširus skurdo rizika smarkiai padidėja, nes vaikas dažniausiai lieka su vieniša mama.
Didelę dalį skurstančiųjų sudaro pensininkai. Maždaug 250 tūkst. pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, nes jų pensijos yra per mažos. Tarp labiausiai pažeidžiamų grupių taip pat išlieka žmonės su negalia ir bedarbiai.
R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad svarstant valstybės biudžetą daug kalbama apie demografiją, gynybą, valstybės skolą ir biudžeto deficitą, tačiau skurdo problema, jo teigimu, beveik neminima. Tai esą rodo politinio dėmesio stoką.
Numatoma pensijas didinti maždaug 5–5,5 proc. Nuo maždaug 400 eurų pensijos tai sudarytų apie 20 eurų. Ekonomisto vertinimu, tokio pokyčio nepakanka, o pagrindinė problema išlieka ta pati – sprendimus galintys priimti žmonės skurdo problemą didžiąja dalimi ignoruoja.
Parama paskirstoma ne visada ten, kur jos labiausiai reikia
R. Lazutka taip pat kalbėjo apie kitų metų „Sodros“ biudžete numatytą 1,4 mlrd. eurų einamųjų metų biudžeto perteklių. Tai nėra rezervas, o konkrečių metų perteklius, kuris dengia valstybės biudžeto deficitą, todėl jo negalima papildomai panaudoti kitoms reikmėms.
Jo teigimu, norint daugiau padėti skurstantiems, galėtų būti didinami mokesčiai daugiau uždirbantiems žmonėms. Taip pat jis abejojo, ar vienodai visoms šeimoms skiriama 148 eurų pirmoko krepšelio išmoka yra tikslinga.
Finansiškai sunkiai besiverčiančioms šeimoms tokią paramą, ekonomisto vertinimu, galbūt reikėtų padvigubinti ar patrigubinti, o ne skirti visoms šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant pasiturinčias šeimas. Pavyzdžiui, šeima, kurioje abu tėvai uždirba po porą tūkstančių eurų ir augina vieną vaiką, taip pat gauna 148 eurus mokyklinėms prekėms įsigyti.
R. Lazutkos vertinimu, tokia plačiai paskirstoma parama nėra pakankamai orientuota į skurstančiuosius. Nors per rinkimus žadami įvairūs sprendimai, jo teigimu, jie ne visada tiesiogiai susiję su skurdo mažinimu. Tarp tokių pavyzdžių jis minėjo antrąją pensijų pakopą ir šeimos paketą.
Išmokų didėjimą lemia įstatymuose numatyta indeksacija – maždaug 5–5,5 proc., priklausanti nuo ankstesnių metų infliacijos ir atlyginimų augimo. Tačiau šiemet infliacija viršija 6 proc., todėl nuo kitų metų didinamos išmokos ne visiškai kompensuos išaugusias pragyvenimo išlaidas. Be to, nepasiturintiems žmonėms infliacija dažnai būna didesnė nei šalies vidurkis.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
