Pastaraisiais metais Rusijos dvasinis karas prieš Vakarus stiprėja. Maskvos patriarchatui pavaldūs stačiatikiai prie strategiškai svarbių vietų stato cerkves, skleidžia pasakojimus apie dvasingus rusus ir esą morališkai sunykusius Vakarus. Maskvai pavaldi stačiatikių bažnyčia savo įtakos nepraranda, tačiau kaltinimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta.
Švedijos Vesteroso pakraštyje prieš ketverius metus iškilo medinė rusų stačiatikių cerkvė, kurios statybas finansavo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Vos už kilometro yra oro uostas su ilgiausiu šalyje pakilimo taku, naudojamu ir NATO lėktuvų.
Paryžiaus centre stovi Rusijos finansuota Švenčiausiosios Trejybės katedra su kultūros centru. Jos vieta taip pat pasirinkta neatsitiktinai: pastatas yra netoli Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Nacionalinės asamblėjos ir kitų valstybių ambasadų. Manoma, kad aukšti ir dideli katedros kupolai galėjo būti pritaikyti ne tik estetinėms reikmėms, bet ir žvalgybai.
Kad žvalgybos veikla gali būti slepiama po diplomatijos, kultūros ar religijos priedanga, rodo ir Rusijos ambasados Moldovoje pavyzdys. Ten vadinamieji diplomatai, esą siekdami užtikrinti kokybišką ryšį, ant pastato stogo įrengė 28 antenas ir palydovus.
Maskvos patriarchato veikla vertinama kaip galima grėsmė Lietuvos saugumui
Europoje šiuo metu veikia apie 700 Maskvos patriarchatui pavaldžių rusų stačiatikių bendruomenių. Joms keliamas uždavinys plėstis ir didinti savo rėmėjų skaičių. Toks siekis įrašytas dabartinio Maskvos patriarcho Kirilo prieš du dešimtmečius parengtoje „rusiškoje doktrinoje“.
Religijos laisvės tyrimų centro vadovas Serhijus Šumylo teigia, kad šiame dokumente buvo išdėstytas planas atkurti Rusijos Federaciją kaip imperiją ir susigrąžinti iki 1917 metų jai priklausiusias sovietines bei carines teritorijas. Mažiausiu plano tikslu buvo įvardyti Krymo ir Donbaso susigrąžinimas.
Šis minimalus tikslas jau pasiektas, todėl Rusija, kaip teigiama, nuosekliai vykdo dvasinį užsienio valstybių puolimą. Prarastas teritorijas ji siekia pirmiausia susigrąžinti dvasiškai, o Vakaruose – nutildyti žmones, galinčius trukdyti Rusijos planams.
Kilus atviram konfliktui, dvasininkai gali tapti ir tiesioginiais karo dalyviais. Ukrainos saugumo pareigūnai Odesoje sulaikė Maskvos patriarchato dvasininką, kuris žymėjo objektus ir perdavė jų koordinates Rusijai. Pernai dėl rusų dvasininkų vykdytų karo nusikaltimų pradėta mažiausiai 200 bylų.
Šių metų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitoje Lietuvos pareigūnai pirmą kartą atkreipė dėmesį į šalies stačiatikių bažnyčią. Dar prieš ketverius metus ji prašė Maskvos suteikti autonomiją, tačiau tokio leidimo negavo.
Stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja pabrėžia, kad kanoninis pavaldumas Maskvos patriarchatui, jos vertinimu, netrukdo tikintiesiems laikytis Lietuvos įstatymų ir būti savo šalies patriotais.
Lietuvos stačiatikių bendruomenė nuo Maskvos dar neatsiskyrė
Maždaug 3 tūkstančiai praktikuojančių Lietuvos stačiatikių tebėra pavaldūs patriarchui, nors dalis jų nebūtinai palaiko karą. Tuo metu patriarchas ir toliau meldžiasi už esą priešų puolamą Rusiją bei jos lyderį, tęsiantį kruviną karą Ukrainoje.
Maskvos ir Rusijos patriarchas Kirilas Gundiajevas savo kalboje meldėsi už tėvynę, kad Dievas apsaugotų ją nuo vidinių ir išorinių priešų, taip pat už stačiatikį prezidentą Vladimirą Vladimirovičių. Jis Vakarų civilizacijos priešininkais vadino stačiatikius ne tiek ideologine, kiek dvasine prasme, nes, jo teigimu, ši civilizacija pateisina nuodėmę.
M. Jakubovskaja taip pat teigia, kad ypač nerimą kelia bandymai Ukrainos religinį konfliktą perkelti į Lietuvą, nes toks kelias būtų pavojingas ir žalingas šaliai.
Vis dėlto 2022 metais būtent Maskvos patriarchato bažnyčia paaštrino padėtį, kai nušalino penkis dvasininkus, atsisakiusius garbinti Rusijos karą prieš Ukrainą. Po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė 2023 metais pasiekė, kad būtų įsteigtas Visuotiniam patriarchatui Konstantinopolyje pavaldus Lietuvos stačiatikių egzarchatas. Jam priklauso maždaug pusė tūkstančio tikinčiųjų, tačiau egzarchatas iki šiol neturi nė vienos savo cerkvės.
Valstybė negali kištis į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą, todėl ši situacija išlieka sudėtinga.
Estijos valdžia neseniai įpareigojo Maskvai pavaldžią stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Kremliumi. Bažnyčia šį įstatymą apskundė Žmogaus Teisių Teismui. Tikintieji ir dvasininkai tvirtina, kad nutraukę ryšius su Maskva jie nebegalėtų laikyti savęs stačiatikiais.
