Vytenis Andriukaitis sukritikavo Lietuvos reakcijos greitį į tarptautinius įvykius ir teigė, kad šalies pozicija neturėtų būti paremta vien siekiu įtikti Jungtinėms Valstijoms. Jis taip pat aptarė partijos viduje kylančias diskusijas bei premjero Mindaugo Sinkevičiaus situaciją.
Andriukaičio teigimu, savo vertinimą jis išsakė tuomet, kai pasaulį sukrėtė svarbi žinia. Jis stebėjo, kaip į ją reagavo Europos Sąjungos pareigūnai, valstybių narių atstovai, Jungtinės Karalystės ir Australijos žmonės. Politiko vertinimu, Suomijos premjero reakcija buvo greita, tiksli ir drąsi.
Tuo metu Lietuvoje, kaip supranta Andriukaitis, pirmieji vertinimai pasirodė tik pirmadienio vakarą. Todėl jis svarstė, ar šalis neturėtų reaguoti sparčiau, tačiau nekonkretizavo, kas tiksliai – premjeras, užsienio reikalų ministras ar prezidentas – turėtų tai padaryti.
Andriukaitis pabrėžė, kad tai buvo itin sukrečianti žinia. Jo manymu, Donaldo Trumpo veiksmai vis labiau apsunkina transatlantinius santykius, saugumo architektūrą ir palieka Ukrainą sudėtingoje padėtyje.
Politikas teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva taip ilgai nesureagavo. Prezidento pasirodžiusią kalbą jis įvertino kaip sveikintiną, tačiau kartu pareiškė, kad šalies vadovo pozicija esanti gana silpna. Premjero pasisakymą Andriukaitis įvertino palankiau, nors apgailestavo, kad reakcija nebuvo išsakyta anksčiau, kai kitų šalių lyderiai sureagavo iš karto.
Kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politiką, Andriukaitis sakė esąs toli nuo tokio saugumo problematikos supratimo, kai šalies laikysena grindžiama pragmatizmu ir noru išlaikyti JAV palankumą, kad šalyje liktų amerikiečių kariai. Jis teigė, kad Lietuvoje mato ne pragmatišką, o „klupčiojančią dvasią“.
Politikas priminė seną eilėraščio eilutę apie Lietuvą, kurios saugumą esą užtikrina milžino jėga. Jo teigimu, toks mąstymas susiformavo Lietuvai esant Josifo Stalino įtakos zonoje, tačiau šalis neturėtų nuo jo priklausyti. Andriukaičio nuomone, Lietuva privalo rodyti garbingą, principingą ir teisės viršenybę ginančią poziciją.
Jis taip pat nurodė, kad Lietuva pavėlavo reaguoti į D. Trumpo grasinimus prisijungti Grenlandiją, o dėl karo veiksmų Irane nuo padėties kenčia visas pasaulis. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuva nėra nei tokia maža, nei silpna, kad negalėtų turėti aiškios ir orios pozicijos, leidžiančios išvengti dvigubų standartų.
Pasak jo, Suomija, nors turi gerokai ilgesnę sieną su Rusija, į įvykius reagavo iškart ir aiškiai. Dėl Grenlandijos panašiai pasisakė Danija ir kitos šalys. Lietuvoje, Andriukaičio vertinimu, pernelyg įprasta elgtis kaip „klapčiukams“, tačiau tai nesuderinama su orios ir drąsios valstybės laikysena.
Premjero atsakomybė
Paklaustas, ar dėl susiklosčiusios padėties nusivylė ir savo partija bei ar ketina skambinti M. Sinkevičiui, Andriukaitis atsakė, kad tokia diskusija nėra nauja nei jo kolegoms, nei partijai.
Jo manymu, svarbiausiais užsienio politikos klausimais būtina diskutuoti atvirai. Andriukaitis priminė, kad egzistuoja prezidento ir Vyriausybės programos, todėl jų įgyvendinimas turi apimti diskusijas, nuomonių skirtumų derinimą ir bendrus sprendimus, o ne tylų susitaikymą su tuo, „kaip jau ten bus“.
Politikas perspėjo, kad dėl tokios situacijos žmonės gali nebeskirti kairiosios užsienio politikos nuo dešiniosios. Jo teigimu, tai būtų labai blogai.
Vertindamas premjero galimybes įrodyti esąs lyderiu, galinčiu išspręsti susikaupusias problemas, Andriukaitis sakė, kad M. Sinkevičius ėmėsi ypač sudėtingos užduoties.
Pasak jo, premjeras pareigas pradėjo eiti tokiomis aplinkybėmis, kai dar nepraėjo nė šimtas dienų, tačiau jam jau teko susidurti su itin sudėtingu klausimų ratu. Todėl, Andriukaičio manymu, sunku skubiai klijuoti jam kokią nors etiketę ar reikalauti, kad jis elgtųsi kaip viską galintis išspręsti Saliamonas.
