Ant daugelio lietuvių Kūčių stalo įprasta matyti žuvį, silkę, įvairias mišraines ir kitus tradicinius patiekalus. Vis dėlto vienas dažniausiai minimų pasninko principų – susilaikyti nuo mėsos. Tai ypač siejama su Kūčiomis, taip pat Advento laikotarpiu ir penktadieniais. Tačiau kunigų teigimu, pasninkas nėra vien tik draudimas valgyti mėsą.
Kunigas Mindaugas Šlaustas aiškino, kad Kūčių diena yra metinis pasninkas prieš Kalėdas. Jo esmė – neapsiriboti vien tam tikro maisto atsisakymu, bet susilaikyti nuo pertekliaus ir sutaupytas lėšas skirti labdarai, paremti įstaigai ar padėti kitam žmogui.
Anot jo, svarbu įvertinti ir tai, kuo pakeičiama mėsa. Jei vietoje jos pasirenkamos brangios krevetės ar kitos jūros gėrybės, formaliai mėsos atsisakoma, tačiau pasninko prasmė gali būti prarandama. Tą dieną maistas turėtų būti kuklesnis ir paprastesnis nei įprastai.
Pasninkas siejamas ne tik su maistu
M. Šlaustas pabrėžė, kad tikroji pasninko prasmė atsiskleidžia per gailestingumą ir auką. Penktadienį katalikai pasninkauja iš pagarbos Viešpačiui, jo išganymui ir kančiai, tačiau susilaikymas taip pat turėtų sudaryti galimybę padėti kitam žmogui.
Kunigas pastebėjo, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo pakeistas įprotis penktadienį valgyti žuvį – tuo metu žuvies diena dažniau sieta su ketvirtadieniu. Jo vertinimu, dėl to visuomenėje nutolta nuo gilesnės pasninko prasmės.
Kada pasninkauti neprivaloma?
Anot M. Šlausto, pagrindinės pasninko dienos yra Kūčios, Didysis penktadienis ir Pelenų trečiadienis. Šiomis dienomis katalikai kviečiami susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų, sotaus maisto ir persivalgymo.
Vis dėlto tam tikroms grupėms taikomos išimtys. Pasninko neprivalo laikytis vyresnio amžiaus ar sergantys žmonės. Bažnyčia, pasak kunigo, nereikalauja neįmanomų dalykų, todėl kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.
Kunigas Vidmantas Šimkūnas teigė, kad mėsos atsisakymas per Kūčias Lietuvoje pirmiausia susijęs su tradicija. Bažnyčios nustatyta privaloma pasninko diena yra Didysis penktadienis, o Kūčių vakarienė be mėsos labiau priklauso nuo mūsų šalyje išlikusio papročio. Anksčiau visą Adventą žmonės valgydavo kukliau, o Kūčių vakarienė taip pat būdavo be mėsos.
V. Šimkūnas taip pat pabrėžė, kad pasninkas reiškia ne tik savęs apribojimą, bet ir galimybę sutaupyti bei pasidalyti su kitu. Todėl brangią žuvį pasirinkus vietoje įprastos mėsos, pasninko idėja, jo vertinimu, būtų iškreipta.
R. Doveika: reikėtų atsisakyti mėsiškų produktų
Pasninkas taip pat praktikuojamas Gavėnios laikotarpiu, kai ruošiamasi Velykoms. Ypač pasninkaujama Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį, minimą kaip Kristaus kančios ir mirties diena.
Kunigas R. Doveika aiškino, kad šiomis dienomis ne tik atsisakoma mėsiško maisto, bet ir apskritai ribojamas valgymas. Alkio pojūtis tampa atgailos, atsiprašymo ir solidarumo su žmonėmis, kuriems alkis yra kasdienė patirtis, ženklu.
Advento ir Gavėnios penktadieniai vadinami abstinencijos penktadieniais. Jų metu iš mitybos atsisakoma mėsiškų produktų, laikomų sotumo simboliu.
Susilaikymo nuo mėsiškų patiekalų taisyklė taikoma visiems nuo 14 metų. Griežtam pasninkui nustatytos atskiros amžiaus ribos ir sąlygos. R. Doveika pabrėžė, kad šie reikalavimai nėra skirti žmogui nubausti ar beprasmiškai suvaržyti – jie turėtų padėti geriau suprasti kūno, jausmų ir poreikių reikšmę. Be sotumo, dosnumo ir jautrumo gyvenimas tampa sudėtingas ir nepilnas.
