Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria vadovybės siūlomai atlyginimų skaičiavimo reformai. Darbuotojų atstovai baiminasi, kad dėl jos ilgainiui gali sulėtėti algų augimas, o ligoninės vadovybė perspėja: nepakeitus dabartinės tvarkos, iki 2027 metų pabaigos įstaigos deficitas gali padidėti dar 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis dėl situacijos sušaukė neeilinį dalininkų susirinkimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis pabrėžė, kad nepritarimas siūlomiems pokyčiams nereiškia finansinių ligoninės sunkumų ignoravimo ar atsisakymo prisidėti juos sprendžiant.
Spalio 13 dieną trys KUL profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, nusprendė atmesti siūlomą atlyginimų apskaičiavimo modelį. Nors darbuotojų atstovai pripažįsta sudėtingą ligoninės finansinę būklę, jų teigimu, trūksta informacijos, leidžiančios įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas.
Profesinės sąjungos didžiausią grėsmę mato ne dėl galimo dabartinių algų įšaldymo, o dėl to, kaip keistųsi darbuotojų atlyginimų augimas ateityje.
Pagal vadovybės planą darbo sutartyse įrašyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų sumažinti, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Profesinių sąjungų vertinimu, 2027 metais bendra pagrindinio darbo užmokesčio suma išliktų tokia pati, kaip ir 2026-aisiais, tačiau vėlesnis jos didėjimas galėtų būti lėtesnis, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
D. Burdulio teigimu, vienodas atlyginimas 2027 metais savaime neužtikrintų, kad darbuotojų finansiniai interesai nenukentės. Profesinės sąjungos reikalauja ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų sumažinta vienašališkai.
Spalio 16 dieną darbuotojų atstovai kreipėsi į ligoninės administraciją, prašydami pateikti išsamią finansinę informaciją, atskirų padalinių rezultatus, duomenis apie investicijas ir kitas išlaidas bei galimus alternatyvius skolos mažinimo būdus.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat teigė, kad pokyčiai nėra tinkamai išdiskutuoti, o jų finansinis poveikis ligoninei lieka neaiškus. Anot jos, įstaiga nepateikė alternatyvių sprendimų ir išsamios finansinės ataskaitos.
G. Tautkevičienės vertinimu, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, naujasis modelis galėtų reikšti lėtesnį darbuotojų atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos apklausa parodė, kad modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. 8,8 proc. apklaustųjų galėtų jį priimti tik gavę papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. teigė neturintys pakankamai informacijos sprendimui priimti. Pritariančiųjų dalis siekė 2,4 proc.
Darbuotojai taip pat siūlo pirmiausia išnagrinėti kitas taupymo galimybes, tarp jų – administracinių ir valdymo išlaidų mažinimą.
Slaugytoja kelia klausimą dėl vadovybės atsakomybės
Sekmadienį KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė savo „Facebook“ paskyroje suabejojo, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę būklę prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų padariniai turėtų būti perkelti darbuotojams.
Ji priminė, kad slaugytojai dirba paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o jų darbas susijęs su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę.
Ž. Ruseckaitė perspėjo, kad sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų gali išeiti į kitas gydymo įstaigas. Tuomet likusiems darbuotojams padidėtų krūvis, o kartu išaugtų perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didinimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
Darbuotojos vertinimu, galimas atlyginimų mažinimas keltų ne tik finansinių, bet ir pasitikėjimo ligoninės vadovybe klausimų.
Vadovybė skaičiuoja milijoninį trūkumą ir neatmeta algų vėlavimo
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis nurodė, kad darbo užmokestis šiuo metu sudaro 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiniu požiūriu tvariu rodikliu, pasak vadovybės, laikoma 72–73 proc. dalis.
Ligoninės skaičiavimu, jei dabartinis apmokėjimo modelis nebūtų keičiamas, o būtų įgyvendinti numatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimai, iki 2027 metų pabaigos papildomas finansinis deficitas siektų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, pritaikius siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė aiškina, kad fiksuota kintamoji atlyginimo dalis būtų nustatyta neterminuotai ir negalėtų būti keičiama be raštiško darbuotojo sutikimo. Nuo 2028 metų algos ir toliau didėtų, tačiau augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.
Ligoninė taip pat įspėjo profesinę sąjungą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atlyginimų mokėjimai nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti.
D. Burdulis teigė, kad profesinės sąjungos į šį perspėjimą žiūri rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų savarankiškai patikrinti rizikos pagrįstumo. Jo teigimu, būtina atskirti prognozuojamą deficitą nuo realaus pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti atlyginimai.
Ministras kviečia dalininkus aiškintis situaciją
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigė, kad ministerijai žinoma sudėtinga KUL finansinė padėtis. Ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai įvertinti padėtį ir ieškoti sprendimų.
Ministras nurodė apie situaciją kalbėjęs su ligoninės direktoriumi, kuris jį žodžiu informavo apie aplinkybes. Ketvirtadienį numatytame dalininkų susitikime planuojama išklausyti vadovo pristatymą ir aptarti siūlomus veiksmus.
L. Kukuraičio teigimu, KUL darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didžiausių, todėl darbo užmokestis įstaigos biudžetui sudaro didelę finansinę naštą. Jo vertinimu, norint sumažinti spaudimą biudžetui būtina ieškoti sprendimų, o už juos pirmiausia atsakingas ligoninės direktorius.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Ligoninė nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, KUL pajamos ir suteikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais ligoninėje dirbo 3020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų.
