Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, kad viešųjų gynybos pirkimų sistema Lietuvoje vis dar nėra pakankamai centralizuota. Pasak jo, šį procesą būtina tęsti, kad krašto apsaugai skiriami pinigai būtų naudojami skaidriau ir efektyviau.
Ketvirtadienį susitikęs su Seimo liberalų frakcija Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad vien lėšų panaudojimo faktas nėra pakankamas. Jo teigimu, svarbu užtikrinti, kad pinigai nebūtų išleidžiami vien todėl, kad artėja metų pabaiga.
M. Sinkevičius sakė pats stebintis šį procesą ir teigė, kad tam yra sukurtas specialus įrankis. Jo vertinimu, abejonių kelia didelis pirkimuose dalyvaujančių organizacijų skaičius. Premjeras svarstė, ar centralizavimas per Gynybos resursų agentūrą buvo įgyvendintas iki galo, nes perkančiųjų organizacijų yra daugiau nei dešimt.
Anot jo, dėl tokios sistemos kyla iššūkių pirkimų spartai, jų organizavimui, valdymui ir priežiūrai. Šiuos procesus, premjero teigimu, reikia paspartinti, nes gynybos pirkimai yra nuolatinis ir dinamiškas procesas.
M. Sinkevičius taip pat įspėjo, kad metų pabaigoje nepanaudota dalis gynybos asignavimų galėtų pakenkti šalies krašto apsaugos sistemos tikslų patikimumui.
Premjeras nurodė turintis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patikinimą, jog šiemet numatytos lėšos bus panaudotos tinkamai ir efektyviai.
Vis dėlto, jo teigimu, investicijos į gynybą šiemet paskirstomos nepakankamai tolygiai pagal metų ketvirčius. Didžiausia mokėjimų dalis, panašu, bus atlikta paskutinį ketvirtį.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai siūloma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Bendras finansavimas didėja 34,8 mln. eurų.
Šiemet gynybai numatyta 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų.
Valstybės gynimo taryba (VGT) 2025 m. sausį nusprendė, kad Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai skirs 5–6 proc. BVP. Šios lėšos reikalingos Nacionalinei divizijai išvystyti, tinkamam Vokietijos brigados priėmimui užtikrinti ir kitiems šalies įsipareigojimams įgyvendinti.
