ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 21-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos įvykiai
Vilniaus rajone teisėsauga aptiko vieną didžiausių narkotikų gamybos laboratorijų Baltijos šalyse. Tą pačią dieną pranešta, kad popiežius patenkino seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus prašymą atleisti jį iš dvasininkų luomo.
Diskusijos dėl Stačiatikių Bažnyčios neslūgsta. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė kol kas nėra gavusi institucijų, taip pat ir Valstybės saugumo departamento, pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per Bažnyčią. Vis dėlto jis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų riboti Rusijos minkštąją galią ir įtaką Lietuvos visuomenei.
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius mano, kad Lietuva turi įvertinti Maskvos patriarchato naudojimą kaip Rusijos minkštosios galios priemonę. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sako, jog šiuo metu nėra pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai, tačiau pabrėžia, kad pati bendruomenė turi apsispręsti dėl savo tolesnio kelio. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Inokentijus kreipėsi į valstybės vadovus dėl dviejų konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Arvydo Anušausko Seimui pateiktų įstatymų projektų.
Valstybės kontrolės apžvalga parodė, kad po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai kilo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai. Specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau. Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete nurodė, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga padidėjo 47 procentais. Didžiausias augimas daugelyje įstaigų užfiksuotas pirmaisiais pertvarkos metais, o 2025-aisiais tempas sulėtėjo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio dalyvavimo verslo konferencijoje „Lūžio taškas“. Į renginį jis pateko gavęs nemokamą kvietimą. Bus aiškinamasi, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, draudžiančio dėl einamų pareigų ar turimo statuso priimti dovanas ir paslaugas. VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė teigė, kad sprendimas priimtas įvertinus papildomą informaciją apie dalyvavimo renginyje aplinkybes.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas siūlo laikinai Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovaujantį Donatą Škarnulį nuolatiniu VSAT vadovu paskirti nuo lapkričio 5 dienos. Atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą ministras užregistravo trečiadienį.
Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nutraukė tyrimą dėl advokatės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės „Nemuno aušrai“ teiktų paslaugų. Sprendimas priimtas suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui. L. Matjošaitytei rekomenduota laikytis profesinės veiklos ir etikos reikalavimų bei nesudaryti abejonių dėl advokato profesionalumo ir atsakomybės. Jos veiklą taip pat tiria VRK ir VTEK, o Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Lietuvos verslo aktualijos
Valstybinė „Ignitis grupė“, vystanti pirmąjį 700 megavatų jūros vėjo parką, Vyriausybei pasiūlė atidėti projekto įgyvendinimo terminus. Į Energetikos ministeriją kreiptasi dėl grafiko koregavimo, atsižvelgiant į rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus. Projektą numatoma atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, išsaugant iki šiol sukurtą vertę.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad prašymas svarstytinas, be to, planuojama pasiūlyti naują tokiems atvejams skirtą teisinį mechanizmą. Anksčiau ministras yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos ES valstybės įmonę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kuris leistų pretenduoti į europinę paramą.
Prašymas pateiktas po Valstybės kontrolės audito, parodžiusio, kad per dvejus metus planuota projekto investicijų grąža dėl rinkos pokyčių sumažėjo apie 40 procentų, o projekto kaina padidėjo 27 procentais – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų. Anksčiau skelbta, kad parkas galėtų pradėti veikti po 2030 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda siekia, kad iki 2029 metų šalies biudžeto deficitas būtų sugrąžintas iki 3 procentų BVP. Finansų ministras Taurimas Valys šį tikslą laiko realiu. Tam ketinama audituoti valstybines įstaigas ir optimizuoti jų veiklą, įskaitant darbuotojų skaičiaus mažinimą. Pavyzdžiui, pertvarkant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžią Inovacijų agentūrą, iki gruodžio pradžios numatoma atleisti 55 darbuotojus.
Formuojant 2027 metų biudžetą ministerijoms nurodyta mažinti planuojamas išlaidas – iš viso taip sutaupyta apie 100 mln. eurų. T. Valys taip pat pabrėžia dirbtinio intelekto įrankių reikšmę pertvarkant viešąjį sektorių ir planuojamas kovos su šešėline ekonomika priemones. G. Nausėda yra sakęs, kad jam būtų nepriimtina ilgiau, taip pat ir po 2029 metų, viršyti 3 procentų BVP biudžeto deficito ribą, tačiau prezidentas pritaria didesnėms išlaidoms gynybai, net jei dėl jų deficitas laikinai padidėtų.
Finansų ministerija Europos Komisijai pateikė pirmąjį 1,06 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal lengvatinių gynybos paskolų SAFE priemonę. Pinigai skirti už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą. Atskaičius birželį gautą 15 procentų avansą, Lietuvai būtų pervesta 905 mln. eurų.
Patvirtinus prašymą, Lietuva iš viso būtų gavusi 1,9 mlrd. eurų, arba 29 procentus jai skirtos 6,4 mlrd. eurų paskolos. Pinigai turėtų pasiekti šalį maždaug per du mėnesius. Birželio 24 dieną Lietuva jau gavo 956 mln. eurų avansą. SAFE paskolos terminas – 45 metai, taikomas dešimties metų atidėjimas, o palūkanos tokios pačios, kokiomis skolinasi Europos Komisija. Priemonė veiks iki 2030 metų pabaigos, o bendra jos apimtis visoms valstybėms siekia 150 mlrd. eurų.
Portalo „Delfi“ tyrimas parodė, kad Rusijos juodojoje duomenų rinkoje aptikta Lietuvos keliautojų informacijos: vardai ir pavardės, gimimo datos, telefono numeriai, pasų duomenys bei kelionių informacija. Įrašuose esą galima rasti duomenų apie keliones iš Lietuvos į Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir kitas šalis 2012–2026 metais.
Tarp minimų kelionių organizatorių ir agentūrų – „Tez Tour“, „Join Up“, „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“ ir „Amberturas“. Dauguma jų teigė apie situaciją nežinančios, o „Tez Tour“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą. Patikrinimą pradėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Rugsėjo viduryje programišių grupė „DataSuckers“ prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į „Tez Tour“ sistemas Rusijoje ir Baltarusijoje.
Finansų ministerija iki 2027 metų vidurio ketina parengti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonės plėtros strategiją. Pramonės atstovai ragina Vyriausybę sparčiau vystyti sektorių, nustatyti aiškius valstybės prioritetus, užtikrinti ilgalaikius užsakymus ir glaudesnį institucijų bei verslo bendradarbiavimą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad gynybos pramonė pastaraisiais metais reikšmingai pažengė, tačiau jai būtina nuosekli valstybės politika. Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė sakė, kad strategija jau rengiama. Vyriausybės programoje numatyta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos parengti ir sektoriaus skatinimo bei valdymo modelį.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 4,9 procentinio punkto. Tai antras didžiausias augimas ES po Lenkijos, kur rodiklis padidėjo 6,7 procentinio punkto. Lietuvos skola ketvirčio pabaigoje siekė beveik 38,8 mlrd. eurų, arba 43,8 procento BVP, palyginti su 38,9 procento prieš metus ir 42,1 procento pirmąjį šių metų ketvirtį.
Per metus nominali skola padidėjo beveik 6,8 mlrd. eurų – nuo 32 iki 38,8 mlrd. eurų. Lietuva taip pat pateko tarp keturių ES valstybių, kuriose skolos ir BVP santykis labiausiai augo per ketvirtį. Nepaisant didėjimo, šalies skolos lygis tebėra gerokai mažesnis už ES ir euro zonos vidurkius.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Vilniaus rajone aptiktoje laboratorijoje narkotikai buvo gaminami šimtais kilogramų. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas pranešė, kad operacijos metu rasta daugiau nei 500 kilogramų metamfetamino, daugiau nei 300 kilogramų amfetamino ir kitų medžiagų.
Pasak pareigūnų, iš šių kiekių būtų buvę galima pagaminti daugiau kaip 4 milijonus narkotikų dozių. Tyrimas rodo, kad produkcija galėjo būti tiekiama ne tik Lietuvai, bet ir Čekijai, Nyderlandams, Belgijai bei kitoms valstybėms. Įtarimai pareikšti keturiems žmonėms: vienas galimų veiklos organizatorių yra Turkijos kilmės Nyderlandų pilietis, kiti – Lietuvos piliečiai.
Popiežius patenkino kunigo Tado Švedavičiaus prašymą pasitraukti iš dvasininkų luomo. Vilniaus arkivyskupija nurodė, kad jis neteko dvasininko statuso ir bažnytinių įgaliojimų, todėl nebegali atlikti kunigiškos tarnystės. Šis sprendimas nesustabdo baudžiamojo proceso ir neatleidžia nuo atsakomybės pagal valstybės įstatymus.
T. Švedavičius buvo nušalintas nuo pareigų po kaltinimų dėl nusikaltimų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, pornografijos laikymu ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Pats kreipėsi į Apaštalų Sostą, prašydamas atleidimo iš kunigystės, ir prisiėmė asmeninę atsakomybę už žalos atlyginimą 11 nukentėjusiųjų.
Pasienietis Karolis Ilgevičius, teisiamas dėl cigarečių kontrabandininko nušovimo, Vilniaus apygardos teismo prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti. Jis teigia veikęs teisėtai bei atsakingai, o šūvį į automobilio ratą paleidęs siekdamas sustabdyti nusikalstamą veiką darantį asmenį.
Generalinė prokuratūra prašo K. Ilgevičių pripažinti kaltu ir skirti laisvės apribojimą. Nuosprendį teismas skelbs lapkričio 19 dieną. Bylos duomenimis, 2024 metų birželio 1 dieną Šalčininkų rajone, netoli Baltarusijos sienos, pasieniečiai gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėjus paiešką buvo pastebėtas automobilis, kuris nesustojo stabdomas, todėl pareigūnai panaudojo ginklą.
Užsienio aktualijos
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po maždaug tris valandas trukusių derybų Kremlius pareiškė, kad pasiūlymai dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos JAV pasiuntinys perdavė Rusijos vadovui, buvo nekonkretūs.
Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas sakė, kad Maskva pasirengusi kitą mėnesį pratęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, kurių pagrindinė tema būtų saugumo stiprinimas pasibaigus konfliktui. Taip pat rengiama galima pirmoji Kinijos, Rusijos ir JAV vadovų sueiga, kurią siekiama įtraukti į Šendžene kitą mėnesį vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikimo programą.
D. Trumpas teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio būtų skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau galėtų būti aptartas ir karas Ukrainoje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo dalyvavimo. Norvegijos ministras pirmininkas pranešė, kad S. Witkoffas po susitikimo su V. Putinu dar kartą užsuks į Oslą ir informuos apie jo rezultatus.
Rusija paleido į pensiją išėjusį amerikietį mokytoją Stepheną Hubbardą, kuris buvo įkalintas dėl kaltinimų kariavus Ukrainoje kaip samdinys. Apie tai per susitikimą su V. Putinu paskelbė S. Witkoffas ir padėkojo Rusijos prezidentui, pavadindamas jį humanistu.
Mičigano gyventojas S. Hubbardas 2024 metais po uždaro teismo proceso buvo nuteistas beveik septyneriems metams kalėjimo. Rusijos prokurorų teigimu, po 2022 metų vasarį prasidėjusios invazijos jis pasirašė sutartį su Ukrainos kariuomene, kariavo jos gretose ir po dviejų mėnesių buvo paimtas į nelaisvę. D. Trumpas paskelbė, kad 74 metų amerikietis grįžta namo, ir pabrėžė, kad jo paleidimui neprireikė kalinių mainų. Pasak JAV prezidento, Rusija jį paleido iš pagarbos prezidentui Trumpui.
Europos Sąjunga paragino „SpaceX“ nedelsiant atkurti visas „Starlink“ paslaugas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje teigė, kad dronuose naudojami mobilieji terminalai nustojo palaikyti ryšį, kai dronai pasiekė tam tikrą greitį. Tai paveikė tiek gynybai, tiek kariniams taikiniams atakuoti naudojamus dronus.
ES atstovas spaudai sakė, kad pranešimai apie Elono Musko nurodymą riboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje kelia didelį susirūpinimą ir neatitinka ankstesnės bendrovės praktikos. Jis pabrėžė, kad Ukrainai palydovinis ryšys būtinas dronams valdyti ir šalies teritorijai ginti.
ES taip pat kuria naują palydovų tinklą IRIS², kurį sudarys daugiau nei 300 palydovų. Jis turėtų užtikrinti itin saugų ryšį civilinėms ir karinėms reikmėms, o į projektą bus įtraukta ir Ukraina.
JT ataskaitoje teigiama, kad pasaulis šyla sparčiau, nei ekspertai prognozavo pernai. Net jei visos valstybės įvykdytų įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Žemės temperatūra, palyginti su dabartiniu lygiu, tikriausiai pakiltų dar 1,2 laipsnio Celsijaus. Tai 0,1 laipsnio daugiau nei pernykštė prognozė.
Ataskaitoje nurodoma, kad, išskyrus JAV, visos kitos 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sumažino anglies dioksido išmetimą iš deginamos anglies, naftos ir dujų arba bent sulėtino jo augimą. Australijos klimato mokslininkas Billas Hare’as perspėjo, jog papildomas 0,1 laipsnio atšilimas reikštų, kad dar 140 mln. žmonių gyventų pavojingo karščio sąlygomis. Taip pat padidėtų Amazonės miškų bei Grenlandijos ir Antarktidos ledynų nykimo rizika, o pasaulio ekonomika galėtų patirti apie 1,2 trln. JAV dolerių nuostolių.
Šiaurės Korėja prie sienos su Pietų Korėja dislokavo naujus karinius dalinius į šaudymo pozicijas, pareiškė įtakinga Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong. Įtampa išaugo po to, kai Pietų Korėja praėjusį mėnesį pareiškė, kad demilitarizuotojoje zonoje sprogimą sukėlė Šiaurės Korėjos padėtos minos. Pchenjanas šiuos kaltinimus atmetė.
Prieš Kim Yo Jong pareiškimą Seulas perspėjo griežtai reaguosiantis į naujas Šiaurės Korėjos provokacijas. Pietų Korėjos kariuomenė apkaltino Pchenjaną bandant perkelti atsakomybę už augančią įtampą. Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Jin Yong-sungas nurodė kariuomenei ryžtingai reaguoti, jei Šiaurės Korėja Pietų Korėjos veiksmus panaudotų kaip pretekstą agresijai. Gynybos ministerija perspėjo, kad į tokius veiksmus būtų atsakyta ryžtingomis baudžiamosiomis priemonėmis.
