Galutinį sprendimą dėl valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „KN Energies“ planuojamo anglies dvideginio (CO2) terminalo statybų tikimasi priimti artimiausiais metais. Preliminari projekto vertė siekia iki 300 mln. eurų.
Energetikos viceministras Darius Indriūnas trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje teigė, kad investicinis sprendimas bus priimtas kitais metais. Jis taip pat pabrėžė, jog terminalas nebūtų statomas, jei galutinio sprendimo nepriimtų įmonės, ketinančios juo naudotis.
Vis dėlto „KN Energies“ BNS nurodė kitą terminą – galutinį investavimo sprendimą planuojama priimti 2028 metų pradžioje.
Šiuo metu Klaipėdos CO2 perkrovos terminalas tebėra vystymo stadijoje. Jau patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, rengiama PAV ataskaita, o priešprojektinių sprendinių FEED (angl. Front-End Engineering Design) studija baigiama. Pasak bendrovės, ji padės tiksliau nustatyti techninius sprendinius, reikalingus galutiniam investavimo sprendimui.
D. Indriūnas sakė, kad maždaug pusę „KN Energies“ planuojamų investicijų – apie 150 mln. eurų – tikimasi finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Sprendimo dėl paramos laukiama iki šių metų lapkričio pabaigos.
„KN Energies“ komunikacijos vadovė Milda Ancevičė BNS teigė, jog bendrovė paraišką Europos Komisijai pateikė rugsėjo pabaigoje, o atsakymo tikisi 2027 metų pradžioje.
Viceministro teigimu, terminalo idėja kilo iš verslo, o ne iš pačios „KN Energies“. Tarp suinteresuotų įmonių jis išskyrė „Akmenės cementą“, taip pat paminėjo stiklo gamintojus ir galimą „Achemos“ – Jonavos azoto trąšų gamintojos – dalyvavimą.
„KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė nurodė, kad bendrovė derasi su Danijos įmone „TotalEnergies“ dėl CO2 saugojimo jos vystomoje „Bifrost“ saugykloje. Tačiau galutinį sprendimą, kur bus gabenamas CO2, priims terminalo klientai.
Šiuo metu analizuojama netoli Danijos krantų kuriama geologinė saugykla. Jos veiklos pradžia numatyta 2032 metais – tuo pačiu metu, kaip ir planuojamas terminalo veikimas.
Energetikos viceministras taip pat pranešė, kad su „TotalEnergies“ ketinama pasirašyti memorandumą dėl saugyklos naudojimo.
Kaip skelbė BNS, nuo 2037 metų terminale planuojama surinkti daugiau nei 16 mln. tonų CO2 emisijų iš Lietuvos cemento pramonės, arba po 0,8 mln. tonų per metus.
Įgyvendinus projektą Lietuva taptų pirmąja Baltijos valstybe, turinčia visą CO2 surinkimo ir transportavimo sistemą. Šių metų gegužę Vyriausybė projektą pripažino valstybei svarbiu.
Energetikos ministerija teigia, kad terminalas padėtų šalies pramonei mažinti išmetamų teršalų kiekį, neperkeliant gamybos į kitas valstybes ir išlaikant konkurencingumą. Taip pat būtų mažinama priklausomybė nuo taršos leidimų kainų svyravimų, o projektas prisidėtų sprendžiant klimato kaitos bei taršos mažinimo problemas.
