Spalio pabaigoje, kaip ir kasmet, prasideda tamsesnis metų laikotarpis. Spalio 25-ąją laikrodžius pasuksime viena valanda atgal, todėl vakarai ateis anksčiau, o šviesaus paros meto bus mažiau. Ši sistema dar Pirmojo pasaulinio karo metais buvo sugalvota siekiant taupyti energijos išteklius. Vis dėlto šiandien kyla klausimas, ar trumpesnė diena vis dar reiškia mažesnes išlaidas.
Anksčiau temstant, namuose greičiau įjungiamos lempos, keičiasi ir kiti kasdieniai įpročiai, kuriems reikalinga elektra. Tad galima manyti, kad persukus laiką ne sutaupome, o tam tikrais atvejais netgi išleidžiame daugiau.
Tiksli suma priklauso nuo kiekvieno namų ūkio vartojimo, tačiau verta įvertinti, kiek kainuoja viena papildoma apšvietimo valanda.
Kiek atsieina papildoma valanda šviesos?
Tokias išlaidas apskaičiuoti nesudėtinga: lemputės galią reikia padauginti iš jos veikimo trukmės ir elektros tarifo. Pavyzdžiui, 10 W LED lemputė per valandą sunaudoja 0,01 kWh. Jei ji šviečia viena valanda ilgiau, tiek pat padidėja ir elektros suvartojimas.
„Enefit“ komunikacijos partneris Tadas Vaitelė pažymi, kad žmonės dažnai apšvietimą laiko vienu pagrindinių elektros sąnaudų šaltinių, tačiau šiuolaikinės LED lemputės sunaudoja palyginti nedaug energijos. Vienos lemputės veikimo valanda paprastai kainuoja labai mažai, o didesnę įtaką gali turėti bendras šviestuvų skaičius, jų galingumas ir tai, kiek laiko jie paliekami įjungti. Anot jo, namų ūkio išlaidos dėl to neturėtų drastiškai išaugti.
Įsivaizduokime dviejų kambarių butą, kuriame kiekviename kambaryje yra po keturias lemputes, o virtuvėje ir tualete – dar po keturias. Iš viso tokiuose namuose būtų 16 lempučių. Per vieną valandą jos kartu sunaudotų 0,18 kWh elektros, o per mėnesį – 5,58 kWh.
Jeigu elektros tiekimo planas susietas su birža, o kilovatvalandės kaina tokia pati, kaip rugsėjį, – 26,62 ct/kWh, įskaičiavus PVM ir kitus kainos komponentus, – papildoma apšvietimo valanda per mėnesį kainuotų 1,49 Eur.
T. Vaitelė teigia, kad įvertinus ir kitus buities prietaisus, kurie dėl pasikeitusio laiko gali būti naudojami ilgiau, bendros elektros sąnaudos neturėtų smarkiai pasikeisti. Tai nėra taupymas, tačiau kalbėti apie reikšmingai išaugsiančias elektros sąskaitas dėl vien laikrodžių persukimo nėra pagrindo.
Didžiausias taupymo potencialas – ne lemputėse
Namų elektros suvartojimą lemia ne vien apšvietimas. Svarbūs ir buitiniai prietaisai, šildymo bei vėsinimo sistemos, karšto vandens ruošimas, elektromobilio įkrovimas bei kiti poreikiai. Todėl norint sumažinti sąskaitą svarbu ne tik nustatyti, kurie įrenginiai sunaudoja daugiausia energijos, bet ir pasirinkti tinkamą laiką jiems naudoti.
„Enefit“ atstovas pabrėžia, kad verta atskirti įpročius, kurie daro didelę įtaką galutinei sąskaitai, nuo tų, kurių poveikis nedidelis. LED lemputės jau yra efektyvus sprendimas, o daugiau sutaupyti galima pasirinkus tinkamą buitinę techniką ir ją racionaliai naudojant.
Jeigu vartotojas turi su biržos kaina susietą planą, sąskaitą galima mažinti išnaudojant laikotarpius, kai elektra kainuoja mažiausiai. Kaip pavyzdį T. Vaitelė pateikia spalio 6-ąją, kai biržoje elektros kaina beveik pusę dienos buvo neigiama. Pasak jo, naudojantis tokiais intervalais, dėl laikrodžių persukimo nerimauti nebereikėtų.
Taigi, jei skalbyklę ar indaplovę galima paleisti kitu metu ir tai nesukelia nepatogumų, prieš įjungiant verta pasitikrinti tuo metu galiojančią elektros kainą.
Laiko keitimo tradicija išliko nuo Pirmojo pasaulinio karo
Vasaros ir žiemos laiko sistema Europoje pradėta taikyti Pirmojo pasaulinio karo metais. Valstybės tuomet ieškojo būdų taupyti anglį ir kitus energijos išteklius, o ilgesnis šviesus laikas vakare turėjo sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Per šimtmetį pasikeitė ir žmonių gyvenimo būdas, ir elektros vartojimo struktūra, tačiau tokia tvarka vis dar galioja visose Europos Sąjungos šalyse.
T. Vaitelės teigimu, šiandien elektros sąnaudas lemia kur kas daugiau veiksnių nei apšvietimas. Nors sutemus šviesa įjungiama anksčiau, tai savaime nereiškia, kad namų ūkio išlaidos elektrai pastebimai padidės. Laikrodžius persukame du kartus per metus, o galimybių elektrą vartoti efektyviau turime kasdien.
