Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovybe Lietuva galėtų sumažinti PVM atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio jau kitais metais.
Pasak ministro, 2028 metais šis rodiklis galėtų būti dar mažesnis nei ES vidurkis. Trečiadienį Seimo liberalų frakcijoje jis nurodė, kad kiekvienas papildomai į biudžetą surinktas procentas reikštų maždaug 70 mln. eurų.
Vėliau tą pačią dieną Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje T. Valys sakė, kad 2028 metais PVM atotrūkis turėtų sudaryti apie 9 procentus.
Ministras taip pat pabrėžė, kad VMI jau pasiekė rezultatų mažindama šešėlinę ekonomiką. Jo teigimu, 2025 metais ir iki pirmojo 2026 metų ketvirčio buvo atlikta daugiau nei 13 tūkst. veiksmų, kurie į biudžetą papildomai sugrąžino daugiau kaip 150 mln. eurų. Kovos su šešėliu planą jis apibūdino kaip ambicingą.
Finansų ministerija rugsėjo pradžioje skelbė, kad 2026–2027 metais PVM atotrūkį siekiama sumažinti iki 10 proc., o 2028 metais – iki 9 procentų.
BNS skelbė, kad per pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje pradėjus taikyti naujas šešėlio mažinimo priemones, PVM atotrūkis sumažėjo maždaug perpus. Europos Komisijos prognozėmis, 2024 metais jis turėtų siekti 13,2 proc., nors 2015 metais sudarė 26,9 procento.
Liepos mėnesį VMI vadovauti pradėjęs Martynas Endrijaitis šešėlinės ekonomikos mažinimą įvardijo kaip vieną iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių. Jis įsipareigojo kasmet nustatyti 3–5 didžiausios rizikos sektorius. Tarp jų paminėti prekybos, statybos, turizmo ir apdirbamosios pramonės sektoriai.
Naujasis VMI vadovas pagrindinėmis mokestinėmis rizikomis įvardijo PVM sukčiavimą, fiktyvius sandorius, pelno mokesčio vengimą, sandorius įmonių grupėse ir nekilnojamojo turto sandorius.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti siūlymus griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą. Planuojama išplėsti nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinti naujas poveikio priemones, tarp jų – laikiną veiklos apribojimą.
