Kitą sezoną Eurolygos laukia permainos – vietoje dabartinių 20 komandų turnyre turėtų varžytis 24 klubai, suskirstyti į dvi konferencijas.
Pagal svarstomą modelį kiekvienoje konferencijoje būtų po 12 ekipų. Tarpusavyje jos žaistų po du kartus ir taip sužaistų 22 rungtynes, o su kitos konferencijos komandomis susitiktų po sykį. Iš viso klubai per sezoną sužaistų po 34 mačus – tiek pat, kiek 2024–2025 m. sezone, kai turnyre dalyvavo 18 ekipų.
Keturiomis rungtynėmis mažesnis tvarkaraštis leistų sumažinti dvigubų savaičių skaičių. Šį sezoną jų yra net 10, todėl žaidėjams kartais tenka rungtyniauti tris kartus per savaitę. Treneriai ne kartą pabrėžė, kad dėl nuolat vieną mačą keičiančio kito lieka per mažai laiko treniruotėms. Dėl didžiulių krūvių dauguma komandų sudėtyse turi mažiausiai po 15 krepšininkų, kad galėtų paskirstyti minutes tarp Eurolygos ir nacionalinių čempionatų bei turėtų atsargą traumų atveju.
Didžiausias tokio formato trūkumas būtų tas, kad Kauno, Atėnų ar Madrido sirgaliai per sezoną savo mieste nepamatytų visų turnyro dalyvių. Su šešiomis kitos konferencijos komandomis būtų žaidžiama namuose, o su dar šešiomis – išvykoje. Nors gerbėjai įprato kasmet išvysti visas ekipas, praradimas nebūtų itin didelis – iš 24 klubų jų mieste apsilankytų 18.
Sudėtingiausia užduotis – konferencijas sudaryti taip, kad jos būtų panašaus pajėgumo ir kartu išsaugotų kuo daugiau patrauklių derbių. Didžiausias Eurolygos varžovas – Pirėjo „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ akistata. Jei šios komandos būtų skirtingose konferencijose, per sezoną jos susitiktų tik kartą, todėl logiška abi ekipas laikyti vienoje grupėje. Tas pats pasakytina apie Madrido „Real“ ir Barselonos „Barcelona“ „El Clasico“.
Vertinant pagal derbius, į svarbiausių akistatų sąrašą patektų Belgrado, „El Clasico“, Atėnų, Stambulo, Italijos, Izraelio ir Prancūzijos derbiai. Iš viso tai apimtų 14 komandų. Eurolygai reikėtų ieškoti balanso, kad vienoje konferencijoje nesusitelktų pernelyg daug stipresnių porų. Pavyzdžiui, „El Clasico“ ir Graikijos derbis vienoje pusėje, o Italijos bei Prancūzijos akistatos kitoje iškart sukurtų ryškų jėgų skirtumą.
Geografinis principas taip pat nėra be trūkumų. Rytų konferencijoje galėtų atsidurti Graikijos, Turkijos, Izraelio, Serbijos, Dubajaus klubas ir Kauno „Žalgiris“. Vakaruose liktų Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos komandos. Jei būtų remiamasi šio sezono sudėtimi, Rytų pusė atrodytų akivaizdžiai stipresnė – joje dabar žaidžia trys pagrindinės finalo ketverto pretendentės: „Olympiacos“, „Panathinaikos“ ir Stambulo „Fenerbahče“.
Vis dėlto toks suskirstymas išsaugotų derbius ir leistų dažniau rengti patrauklias Ispanijos komandų tarpusavio rungtynes. Vietos auditorija jomis paprastai domisi gerokai labiau nei savo šalies ekipų susitikimais su užsienio klubais.
Eurolyga galėtų argumentuoti, kad klubų pajėgumas nėra pastovus. Turnyre daug ką lemia savininkai ir biudžetai: Atėnų „Panathinaikos“ kelis sezonus gali būti turnyro dugne, o vėliau su 50 mln. eurų biudžetu staiga tapti viena stipriausių komandų. Tiesa, Vakaruose gerokai mažiau klubų, galinčių taip greitai sustiprėti. Vilerbano ASVEL praėjusią vasarą bandė tai padaryti, tačiau rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Prie Vakarų taip pat būtų priskirtas Monako „AS Monaco“, tačiau dabar jo Eurolygos žemėlapyje nebeliko. Neaiški ir Milano „Armani Olimpia“ ateitis – kol kas klubo finansavimą užtikrina Giorgio Armani testamente numatytas palikimas, tačiau neaišku, koks biudžetas bus, kai šis finansavimo šaltinis išseks.
Rytų konferencijos naudai kalba ir galimas Salonikų PAOK prisijungimas. Klubas jau padidino biudžetą ir Eurolygos sezonui ketina jį dar labiau auginti. Graikijos žiniasklaida skelbia, kad kitąmet jis gali siekti 35 mln. eurų. Be to, į Eurolygą realiai pretenduoja Jeruzalės „Hapoel“, kuris taip pat būtų priskirtas Rytams.
PAOK ir Jeruzalės „Hapoel“ laikomi beveik užsitikrinusiais vietą, todėl liktų dar dvi pozicijos. Į jas pretenduoja vienas iš Romos klubų, Londono „Lions“ ir Neapolio „Napoli“. Dėl Didžiosios Britanijos rinkos favoritu iš šio trejeto veikiausiai būtų laikomas „Lions“, o kitą vietą galėtų gauti Italijos ekipa – tikėtina, viena iš Romos komandų, kuri atsidurtų Vakarų konferencijoje. Net ir tarp galimų naujokų Rytų klubai teoriškai atrodo gerokai stipresni už Vakarų ekipas.
Neaiškumų išlieka dėl Stambulo „Bešiktaš“. Šis klubas galėtų išsaugoti vietą Eurolygoje, jei Europos taurę laimėtų komanda, į turnyrą ateisianti kaip franšizė, pavyzdžiui, PAOK.
Dar reikėtų nuspręsti, su kuriomis kitos konferencijos ekipomis komandos žais namuose, o su kuriomis – išvykoje. Svarbu išvengti situacijos, kai, pavyzdžiui, Madrido „Real“ dėl sutampančio tvarkaraščio kelerius metus neapsilanko Kaune. Vienas logiškiausių sprendimų būtų vieną sezoną su šešiomis komandomis žaisti namuose, o kitą – su tomis pačiomis ekipomis išvykoje. Taip „Real“ teoriškai Kaune apsilankytų kas antrą sezoną.
Konferencijos taip pat padėtų sumažinti varginančių kelionių skaičių. Ispanijos klubams skrydžiai į Dubajų ar Stambulą yra ilgi, todėl dalies tolimų išvykų būtų galima išvengti. Šiuo metu didžiausias atstumas tarp Eurolygos miestų yra tarp Vitorijos ir Dubajaus – beveik 5,5 tūkstančio kilometrų.
Viešumoje dar siūloma taikyti šveicarišką modelį, perimtą iš šachmatų ir naudojamą UEFA Čempionų lygoje. Joje visos 36 komandos yra vienoje lentelėje, tačiau pirmajame etape kiekviena sužaidžia po aštuonerias rungtynes. Futbolo klubai suskirstomi į keturis krepšelius po devynias ekipas pagal UEFA reitingą, o burtai kiekvienai komandai parenka po du varžovus iš kiekvieno krepšelio.
Vis dėlto krepšiniui toks principas neatrodo tinkamas. Futbole reikia iš 35 galimų varžovų pasirinkti aštuonis, o Eurolygoje komandos ir taip žaidžia su visais turnyro dalyviais.
Kitas variantas – ekipas paskirstyti pagal sportinius rezultatus per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, penkerius metus. Tačiau ši galimybė atrodo mažiau reali, nes keitėsi turnyro dalyviai, o ne visos komandos turi penkerių metų Eurolygos istoriją. Dar sudėtingiau būtų įvertinti naujokus. Teoriškai būtų galima 12 A licencijų turėtojų išrikiuoti pagal pajėgumą ir padalinti „gyvatėlės“ principu: 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 vietas užėmusios komandos keliautų į vieną konferenciją, o 2, 4, 6, 8, 10 ir 12 – į kitą. Tačiau taip nebūtų galima užtikrinti derbių išsaugojimo, todėl šis scenarijus lieka labiau teorinis.
Atviras ir atkrintamųjų varžybų formatas. Kadangi kiekvienoje konferencijoje būtų po 12 komandų, logiška į kitą etapą leisti po aštuonias ekipas. Aštuntfinalyje pirmoji Rytų komanda susitiktų su aštuntąja Vakarų ekipa, o pirmoji Vakarų – su aštuntąja Rytų komanda. Tokiu atveju neliktų įkrintamųjų etapo, tačiau atsirastų aštuntfinalio serijos iki trijų pergalių arba, galbūt, iki dviejų. Jei aštuntfinaliai būtų žaidžiami iki dviejų laimėjimų, ketvirtfinalio serijose vėl reikėtų kovoti iki trijų pergalių.
Serijos yra vienas daugiausia susidomėjimo Eurolygoje sulaukiančių produktų. Jei ne tik ketvirtfinalio, bet ir aštuntfinalio baigtį lemtų bent dvejos rungtynės, o ne vienas mačas, tai būtų didelė dovana sirgaliams ir papildomos pajamos klubams. Atkrintamosiose pajamos paprastai išauga, nes nebegalioja abonementai, o bilietai parduodami į kiekvienas atskiras rungtynes.
Tokiu atveju finalo ketverto formatas neatrodytų toks didelis trūkumas – sirgaliai savo komandą galėtų pamatyti dviejose serijose iki lemiamo savaitgalio. Be to, Eurolyga neketina atsisakyti finalo ketverto, nes jis leidžia papildomai uždirbti, sukuria krepšinio šventę ir kartą per metus į vieną vietą sutraukia visą šio sporto elitą.
Permainos dažnai sutinkamos skeptiškai, tačiau prie jų reikia laiko priprasti. Eurolyga pasiekė etapą, kai siekiant didesnių pajamų ir daugiau klubų būtina plėtra. Nacionalinių čempionatų sąlygomis išlaikyti dabartinį formatą tampa sudėtinga, todėl turnyrui teks perimti kai kuriuos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) modelio principus.
Sirgaliai kartais praras vieno Eurolygos grandų apsilankymą savo mieste, o kai kuriais atvejais nė nepastebės, kad jų arena nepriims vieno turnyro autsaiderio. Dabar belieka laukti, kaip tiksliai bus sudėliotas naujasis formatas ir kurie klubai prisijungs prie Eurolygos šeimos.
