Nuo 2027 metų numatoma keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarką – prioritetas bus teikiamas viešosioms valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigia, kad toks sprendimas būtinas ne tik kasdienėms paslaugoms užtikrinti, bet ir šalies sveikatos sistemos pasirengimui įvairioms krizėms.
Gydymo įstaigų vadovai savo ruožtu tikina, kad dėl naujos tvarkos pacientų laukimo eilės neturėtų pailgėti. Anot jų, viešosios ligoninės pasirengusios teikti daugiau paslaugų.
Ministras aiškino, kad viešasis sektorius yra pagrindinė sveikatos priežiūros sistemos dalis, turinti užtikrinti paslaugų prieinamumą visai visuomenei ir būti pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes. Tarp jų jis minėjo klimato reiškinius, karo grėsmę ir pandemines rizikas.
Privačioms įstaigoms numatoma 34 mln. eurų mažiau
Pagal nuo 2027 metų įsigaliosiančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, PSDF lėšos pirmiausia bus skiriamos valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Su privačiomis įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali suteikti kitos gydymo įstaigos. Dalis gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų tokią tvarką kritikuoja bei ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją dar kartą įvertinti jos pasekmes ir užtikrinti, kad pacientai gydymą gautų laiku.
L. Kukuraitis teigia, kad į sveikatos priežiūros sistemą papildomai skiriamas pusė milijardo eurų leis plėsti paslaugas ir didinti jų apimtį. Todėl, jo vertinimu, pagrindo baimintis dėl ilgesnių eilių nėra.
Ministro teigimu, papildomas finansavimas pasieks ir viešąjį, ir privatųjį sektorius. Srityse, kuriose laukimo problemos didžiausios, bus taikomos specialios eilėms mažinti skirtos priemonės. Šiuo metu dėl jų dirba darbo grupės, o sprendimus planuojama pristatyti lapkričio antroje pusėje.
VLK direktorius Gytis Bendorius nurodė, kad kitąmet privačių gydymo įstaigų sutartims numatoma skirti apie 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos bus nukreiptos į valstybines įstaigas. Šiemet privačių įstaigų paslaugoms prognozuojama išleisti 348 mln. eurų.
G. Bendoriaus teigimu, aktyvaus stacionarinio gydymo ir ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės nesikeis. Didesni pokyčiai numatomi ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse, o kitose veiklos srityse pokyčiai turėtų siekti 4–6 procentus.
Jis pabrėžė, kad privačiose įstaigose pagal sutartis su ligonių kasa paslaugų bus šiek tiek mažiau, o viešajame sektoriuje – šiek tiek daugiau. Kadangi viešosiose įstaigose atsiras tiek pat papildomų vietų, bendras eilių ilgis, jo vertinimu, neturėtų keistis. Vien dėl šio perskirstymo eilės neturėtų nei ilgėti, nei trumpėti.
L. Kukuraitis taip pat teigė, kad sutartis su VLK siekiama pasirašyti sausį, o ne pavasarį, kaip buvo anksčiau. Tai gydymo įstaigoms leistų iš anksto žinoti, kiek paslaugų jos galės suteikti ir koks finansavimas už jas bus skirtas. Ministro vertinimu, taip paslaugas būtų galima lanksčiau derinti prie pacientų poreikių.
Viešosios ligoninės kviečia medikus sugrįžti
Viešojo sektoriaus galimybes suteikti daugiau paslaugų pabrėžia ir gydymo įstaigų vadovai. Jie tikina pastebintys medikų susidomėjimą galimybe sugrįžti į viešąsias įstaigas ir nemano, kad pacientų eilės dėl to turėtų augti.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas teigė, kad didesnis dėmesys viešajai sveikatos priežiūrai galėtų sustiprinti regionų ligonines ir paskatinti gydytojus jose dirbti.
Jo teigimu, ministerijos ir ministro dėmesys regionams yra svarbus, nes jų problemos gerokai aštresnės nei didžiuosiuose miestuose. G. Ramanauskas pabrėžė, kad privatus sektorius neišnyks, tačiau atsiranda daugiau galimybių sustiprėti viešajam sektoriui.
Pasak jo, viešosiose įstaigose atliekamos sudėtingiausios, daug investicijų ir infrastruktūros reikalaujančios procedūros, tarp jų – sunkių traumų bei kitų skubių būklių gydymas. Todėl regionų ligoninėms būtina sudaryti sąlygas tokias paslaugas teikti ir toliau.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė nurodė, kad įstaiga jau dabar suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta kvotose. Dalis jų dėl to neapmokama arba apmokama tik iš dalies. Jos teigimu, papildomas finansavimas padėtų sumažinti įtampą su pacientais ir leistų viešosioms įstaigoms efektyviau organizuoti darbą.
J. Kutkauskienė vertino, kad viešasis sektorius, kasmet suteikiantis paslaugų už maždaug 2 mlrd. eurų, pajėgus papildomai suteikti paslaugų už 30 mln. eurų. Vis dėlto pagrindiniu iššūkiu ji įvardijo darbuotojų trūkumą.
Direktorė pabrėžė, kad visi gydytojai, profesinę patirtį sukaupę viešajame sektoriuje, yra laukiami sugrįžtant.
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas taip pat sakė matantis gydytojų norą grįžti į viešąsias įstaigas. Jo vadovaujama ligoninė jau dabar sėkmingai ieško papildomų specialistų.
Viešąjį sektorių vadina sveikatos sistemos pagrindu
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas teigė, kad sparti privataus sektoriaus plėtra per pastaruosius penkerius metus neišsprendė pagrindinių sveikatos sistemos problemų. Jo vertinimu, daugiau dėmesio buvo skiriama paslaugų kiekiui, o ne jų kokybei.
D. Praninskas atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai sveikatos sistemos rodikliai, įskaitant išvengiamą mirtingumą, pastaraisiais metais negerėjo. Todėl, jo teigimu, viešojo sektoriaus stiprinimas yra itin svarbus.
Šiaulių ligoninės vadovas viešąjį sektorių įvardijo kaip tą sistemos dalį, kuri sprendžia esmines sveikatos problemas. Jo nuomone, tvaresnė gydymo įstaigų ekonominė padėtis ir didesnės veiklos galimybės padėtų užtikrinti efektyvesnį darbą bei geresnį paslaugų prieinamumą.
Pasak D. Praninsko, sparčiai augęs privatus sektorius dar labiau išryškino netolygų gydytojų pasiskirstymą – daugiausia specialistų sutelkta Vilniuje ir Kaune. Šiaulių regione, kuriame vyresnio amžiaus pacientų dalis didesnė nei didžiuosiuose miestuose, gyventojams reikia įvairesnių paslaugų arčiau namų.
Šiaulių ligoninė daugiausia dėmesio ketina skirti būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumui, tačiau planuoja plėsti ir kitas paslaugas, atsižvelgdama į regiono poreikius.
D. Praninskas teigė, kad esminių pokyčių neturėtų būti. Šiuo metu laukimo eilės ligoninėje yra nedidelės, o daugiau kaip 80 proc. pacientų pas kardiologus ir kitus specialistus patenka per 30 dienų. Jo vertinimu, paslaugų prieinamumas ir toliau bus užtikrintas, o sistema veiks efektyviau.
